Ukrainos karinė žvalgyba įspėja apie galimas naujas Rusijos provokacijas prieš Baltijos šalis. Ekspertų vertinimu, Maskva jau dabar tikrina NATO pasirengimą ir, nesulaukusi griežtesnės reakcijos, gali ryžtis dar agresyvesniems veiksmams. Apie Lietuvai kylančias grėsmes ir tai, ar sąjungininkai gali sustabdyti Rusiją, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala bei Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Grėsmė apima ne tik NATO rytinį flangą
L. Kojala teigė, kad kalbant apie Rusijos keliamą pavojų daug kas nesikeičia jau ne vienerius metus. Vis aiškiau pripažįstama, jog Rusija kelia grėsmę ne tik Ukrainai ar NATO rytinio flango valstybėms, bet visoms Aljanso šalims. Geografinis atstumas Europoje nuo šios rizikos neapsaugo.
Kaip vieną reikšmingiausių pavyzdžių jis paminėjo incidentą Vokietijoje, Leipcigo Halės oro uoste. Dronas su sprogmenimis galėjo pareikalauti žmonių gyvybių ir sukelti didelių ekonominių nuostolių. Pasak eksperto, tikėtina, kad didesnės nelaimės buvo išvengta dėl techninių priežasčių.
L. Kojalos vertinimu, grėsmių spektras yra labai platus. Europos šalys neturėtų manyti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą aktualus tik šiaurės rytiniam NATO flangui. Įvairių incidentų kibernetinėje erdvėje, taip pat kitokio pobūdžio nusikaltimų ar agresyvių veiksmų, jau yra patyrusios visos Europos Sąjungos arba NATO valstybės.
L. Linkevičius pabrėžė, kad perspėjimai dėl galimų operacijų po svetima vėliava kyla ne vien iš Ukrainos žvalgybos. Remiantis NATO ir Vakarų valstybių informacija, artimiausiu metu konvencinės Rusijos atakos požymių nematyti, tačiau provokacijos, sabotažas, netikros vėliavos operacijos ir kitos slaptos akcijos vyksta nuolat.
Jo teigimu, tokiais veiksmais Rusija siekia destabilizuoti padėtį, susilpninti Vakarų vienybę ir pakirsti paramą Ukrainai. Kartu Maskva tikrina, kaip veikia Vakarų sistemos, kaip greitai jos reaguoja ir kokia būna politinė reakcija.
L. Linkevičiaus nuomone, Rusija iki šiol nesulaukė pakankamai reikšmingų pasekmių po daugelio įžūlių provokacijų ir veiksmų, priartėjusių prie karinių operacijų. Todėl tikėtina, kad ji tai tęs tol, kol jai bus leidžiama.
Lietuvai būtina stiprinti atgrasymą
L. Kojala sakė, kad svarbiausias principas turėtų būti atgrasymo stiprinimas. Jei Rusijos provokacijos kartojasi, o agresyvumo lygis didėja, tai rodo, kad NATO atgrasymas neveikia visiškai.
Nors Rusija nepuola NATO valstybių taip, kad būtų aktyvuotas penktasis straipsnis, tai nereiškia, jog mažesnio masto veiksmai yra nereikšmingi. Jie taip pat gali kelti rimtų problemų ir reikalauja atsako.
Eksperto teigimu, viena iš bėdų yra tai, kad Rusija nemato pakankamai aiškios reakcijos. Vokietijos vyriausybė oficialiai susiejo Leipcigo Halės oro uosto incidentą su Rusijos tarnybų veikla, tačiau tiesioginių ir akivaizdžių atsakomųjų priemonių kol kas nebuvo.
L. Kojala pabrėžė, kad kol Maskva nematys, jog į jos veiksmus atsakoma konkrečiais sprendimais, tikimybė, kad ji sustos ar atsisakys naujų metodų, išliks labai maža. Agresyvūs veiksmai Rusijai yra palyginti pigūs, o besiginančioms šalims į juos reaguoti sudėtinga.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad grėsmių yra nuo pasienio ir oro erdvės iki Baltijos jūros kabelių, kibernetinės erdvės, dezinformacijos bei propagandos. Visiškai saugios aplinkos sukurti neįmanoma, tačiau atsakas turi būti pakankamas, kad atgrasytų nuo tolesnių veiksmų.
Sąjungininkų parama svarbi, tačiau Lietuva turi veikti pati
L. Linkevičius sakė, kad Lietuva gali jaustis užtikrinčiau todėl, jog nėra viena. NATO žvalgybos ir planavimo sistemos veikia nuolat: jos stebi bei analizuoja situaciją, prognozuoja galimus scenarijus ir planuoja reikalingus veiksmus.
Vis dėlto tai nereiškia, kad nacionaliniu lygiu galima atsipalaiduoti. Buvęs ministras prisiminė Varšuvoje kartu su L. Kojala išgirstą NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Grinkevičiaus kalbą „Pergalės teorija“. Pasak L. Linkevičiaus, tai buvo signalas Rusijai, kad puolimas turėtų skaudžių pasekmių.
Jo vertinimu, ši teorija turėtų labiau virsti praktika. L. Linkevičius kritikavo ir raminančią retoriką, kai pabrėžiama, jog Vakarai nesiekia strategiškai nugalėti Rusijos ir neketina jai kenkti, jei ši nepuls.
Pasak jo, Rusijos neveikia raminimas, įtikinėjimas, dialogo siūlymai ar bendradarbiavimo projektai. Todėl Vakarai turėtų rinktis kitokią taktiką ir nebesistebėti, kad Maskva išlieka agresyvi.
„Rusija gerbia jėgą“
Atsakydamas į klausimą, kaip sustabdyti Rusiją, L. Kojala teigė, kad Maskva supranta ir gerbia jėgos kalbą.
Jis pateikė Baltijos jūros kabelių pavyzdį: sustiprinus NATO karinį, o ne vien politinį buvimą, incidentų skaičius sumažėjo. Nors dėl šio ryšio galima diskutuoti, ekspertas mano, kad tai rodo, kaip Rusija reaguoja į tvirtas atsakomąsias priemones.
Priešingai, silpnumą Maskva gali vertinti kaip paskatą didinti eskalaciją ir dar agresyviau siekti savo tikslų. Todėl Vakarų sostinėse skambantis siūlymas nusileisti Rusijai ir ją nuraminti, L. Kojalos vertinimu, gali sukelti priešingą rezultatą.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų bei politikų įžvalgas ir komentarus galima stebėti darbo dienomis laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
