Jungtinėse Valstijose artėjant vidurio kadencijos rinkimams, Donaldo Trumpo vadovaujamiems respublikonams prognozuojami sudėtingi rezultatai. Tuo pat metu keičiasi ir Vašingtono užsienio politikos akcentai – vis daugiau kritikos tenka Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Laidoje apie galimas karo Ukrainoje pabaigos perspektyvas diskutavo buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Vertindama susitarimą dėl ugnies nutraukimo Oleškų mieste, kuriame kilo humanitarinė krizė, D. Šakalienė sakė, kad iki šiol tikro ir ilgalaikio paliaubų režimo beveik nebuvo – dažniausiai kalbėta apie kelioms valandoms skirtas imitacijas. Todėl šis atvejis, jos vertinimu, galėtų būti kitoks.
Politikė teigė, kad Vladimirui Putinui šiuo metu patogu naudoti įprastą „gaslighting“ ir klaidinimo taktiką. Esą Kremlius Donaldui Trumpui siekia įteigti, jog būtent V. Zelenskis nenori stabdyti karo, o Rusija neva yra pasirengusi taikai. Tuo pat metu Rusijos pareiškimai ir veiksmai rodo priešingą kryptį – Kremlius neslepia, kad karo stabdyti neketina.
D. Šakalienės manymu, iki lapkričio trečiosios bus matyti dar daugiau bandymų formuoti įspūdį, esą V. Zelenskis atrodo blogai, o V. Putinas – gerai tiems, kurie apsiriboja vien antraštėmis ir nesigilina į platesnį kontekstą.
Paklausta, kodėl D. Trumpas priima Ukrainos prezidentui nepalankų vaizdinį ir kuo tai galėtų būti naudinga per lapkričio trečiosios rinkimus, D. Šakalienė pabrėžė, kad šią žinutę pirmiausia skleidžia V. Putinas, o JAV prezidentas ją perima. Anot jos, D. Trumpo požiūris į Rusijos vadovą jau buvo ne kartą pasikeitęs.
Iš pradžių V. Putiną D. Trumpas vertino palankiai, o V. Zelenskis jam nepatiko. Vėliau situacija apsivertė, kai paaiškėjo politinės ir ekonominės tokio požiūrio pasekmės bei tai, kad Rusijos vadovas aktyviai veikia D. Trumpo politinių priešininkų naudai.
D. Šakalienė taip pat atkreipė dėmesį į D. Trumpo komentarą, kad V. Putinas galėtų labiau padėti Iranui ir to nedaro dėl esą sudaryto susitarimo. Jos teigimu, sunku paneigti, kad Rusija ir Kinija veikia kartu su Iranu.
Politikės vertinimu, V. Putino pastangos įtikinti D. Trumpą, jog V. Zelenskis yra kliūtis taikai, kol kas veikia. Kai kurie Ukrainos prezidento sprendimai, jei vertinami tik pagal antraštes ir neatsižvelgiant į platesnį vaizdą, gali atrodyti nepalankiai.
Ji paminėjo Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Iš pirmo žvilgsnio tai gali būti suprantama kaip veiksmas, kenkiantis platesniems interesams, tačiau, D. Šakalienės teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad Ukrainos gynyba bei kontratakos Rusijos ekonomikai jau kainavo vieną procentą bendrojo vidaus produkto ir apsunkino galimybę tęsti karą. Būtent ši žinutė, jos manymu, D. Trumpui nėra patogi.
D. Šakalienė taip pat sakė, kad, žvelgiant į D. Trumpo rinkėjų nuostatas, V. Zelenskis yra populiaresnis už V. Putiną. Jos teigimu, dabartiniai reitingai turėtų aiškiai rodyti, kad tokia politika nėra tinkama.
A. Valionis pareiškė nematantis V. Putino ir jo aplinkos siekio pasiekti taiką. Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl JAV galėtų Europos Sąjungos vardu spręsti, kur ir kada Ukraina turėtų imtis veiksmų, ypač kai pati valstybė turi apsispręsti dėl savo gynybinių sankcijų.
Buvęs ministras svarbiausiu laikė laikotarpį iki rinkimų. Jo teigimu, respublikonams nepalankiai klostantis net Senato rinkimams, D. Trumpas aktyviai vyksta į valstijas, kuriose anksčiau respublikonams agitacija nebuvo būtina. Tačiau kai kurie tokie vizitai, A. Valionio vertinimu, situaciją gali tik pabloginti.
Pasak A. Valionio, D. Trumpui svarbu parodyti, kad jo vykdyta politika nėra problemų priežastis. Po rinkimų JAV prezidento dėmesys veikiausiai nukryps kitur, todėl dabartinio pasakojimo nebereikės taip aktyviai palaikyti.
Kalbėdamas apie taikos galimybes, A. Valionis teigė kol kas matantis tik diplomatinį rūką. V. Zelenskis paskelbė esąs pasirengęs sustoti ties kontakto linija, paskelbti paliaubas ir pradėti derybas, tačiau Rusijos reakcija buvo kitokia. Po V. Putino interviu Kremliaus atstovas aiškiai pareiškė, kad paliaubų nebus ir negali būti. Jo teigimu, reikia siekti ne paliaubų, o tvirtos taikos, kuri atsižvelgtų į Rusijos interesus ir naują Europos saugumo struktūrą.
V. Zelenskis yra sakęs, kad būtų galima priimti susitarimą, kuriuo karo veiksmai būtų įšaldyti dabartinėje fronto linijoje. D. Šakalienė šį pareiškimą aiškino kaip bandymą parodyti D. Trumpui, kad Ukraina nori taikos.
Ji pabrėžė, kad tokioje situacijoje logika dažnai nustumiama į šalį: Rusija puola kaimyną, tačiau kartu tvirtina, esą būtent kaimynas trukdo nutraukti smurtą. Todėl V. Zelenskiui, jos vertinimu, belieka kartoti, kad Ukraina nori taikos ir net sutiktų laikinai įšaldyti teritorijas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Ukraina nori atsisakyti šių teritorijų. D. Šakalienė teigė, kad tokio sprendimo Ukraina nenori, kaip nenori jo ir kitos valstybės, nes tai sukurtų precedentą, leidžiantį Rusijai ateityje judėti toliau. Be to, fronto linijos įšaldymas galėtų paspartinti Rusijos pasirengimą kitam karo etapui.
A. Valionis priminė, kad raginimai sustabdyti karą ties kontakto linija, paskelbti paliaubas ir pradėti taikos derybas girdimi ne pirmą kartą. Jo vertinimu, karas iš tiesų baigsis tik tuomet, kai Rusija supras, jog diplomatinėmis priemonėmis galima pasiekti daugiau nei karinėmis. Kol kas Maskva tebemano galinti daugiau laimėti jėga, o D. Trumpas, sąmoningai ar ne, vis dar tiesia jai ranką.
Kartu V. Zelenskis yra pabrėžęs, kad Ukraina nepasirengusi atsisakyti okupuotų rytinių teritorijų ir Krymo. Ukrainos teritorinis vientisumas, A. Valionio teigimu, išlieka viena svarbiausių šio klausimo dalių.
