Vytenis Andriukaitis pastarąją Seimo kadenciją įvardijo kaip laikotarpį, paženklintą trimis didelėmis socialdemokratų krizėmis. Pirmąją, jo vertinimu, sukėlė rinkėjams duoto pažado sulaužymas, kai Vilija Blinkevičiūtė atsisakė tapti premjere. Vėliau partijai teko spręsti tuomečio Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko situaciją ir jo pasitraukimo iš pareigų pasekmes. Trečiąją krizę politikas sieja su Inga Ruginiene, kuri pakeitė G. Palucką premjero poste.
Eltai V. Andriukaitis teigė, kad partija į šį laikotarpį įžengė padariusi rimtų klaidų, o vėliau mėgino taisyti padėtį. Tačiau po G. Palucko krizės, anot jo, teko susidurti ir su dar viena sudėtinga situacija, susijusia su naująja premjere.
Vis dėlto LSDP senbuvio manymu, socialdemokratai po truputį atsigauna. Dabar, pasak jo, svarbiausias uždavinys – atkurti rinkėjų pasitikėjimą ir aktyviau įgyvendinti partijos programoje numatytus įsipareigojimus.
V. Andriukaitis paragino frakciją ir Vyriausybės narius imtis ryžtingesnių veiksmų. Jo teigimu, partija turi pakankamai potencialo ir pajėgumų judėti pirmyn, tačiau klaidų kartoti nebegalima – socialdemokratų klaidų limitas jau išsemtas.
Premjerui pritrūksta lyderystės, finansų ministras kritikos nesulaukė
Vertindamas Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbą, V. Andriukaitis pabrėžė, kad jai teko pradėti veiklą sudėtingu metu. Saugumo grėsmės didėja, o kartu kyla būtinybė spręsti ir didesnio finansavimo gynybai klausimą.
Nors kitų metų valstybės biudžeto projektas sulaukė nemažai diskusijų ir abejonių, LSDP garbės pirmininkas jį įvertino palankiai. Jo nuomone, dokumentas atitinka dabartines valstybės finansines galimybes. Didėjant išlaidoms gynybai, Vyriausybė, pasak politiko, turėjo rasti lėšų ir sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms bei viešosioms paslaugoms.
Tačiau V. Andriukaitis suabejojo, ar gynybai iš karto buvo būtina numatyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jo vertinimu, pradžioje būtų pakakę 4 proc., o finansavimą vėliau galima būtų didinti palaipsniui. Politikas priminė, kad anksčiau buvo deklaruotas 3,5 proc. rodiklis.
M. Sinkevičių jis apibūdino kaip racionalų ir konstruktyvų žmogų, tačiau sakė pasigendąs ryžtingesnio premjero vadovavimo. V. Andriukaičio manymu, M. Sinkevičius turėtų aktyviau ginti Vyriausybės poziciją diskutuojant dėl biudžeto ir mokesčių, ypač Europos Vadovų Taryboje.
Politikas taip pat pažymėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda neturi konstitucinių galių atstovauti Vyriausybės pozicijai šiais klausimais. Todėl, jo nuomone, premjerui trūksta valios aiškiai įtvirtinti, kad tai yra Vyriausybės, o ne prezidento atsakomybės sritis.
Finansų ministro Taurimo Valio darbą V. Andriukaitis įvertino palankiai. Nepaisant ministrui išsakomos kritikos, valstybės biudžeto projektas, jo teigimu, parengtas atsižvelgiant į realias finansines galimybes.
V. Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad T. Valys į ministeriją atėjo iš šalies, tačiau vis tiek pateikė biudžeto projektą. Todėl, pasak jo, negalima teigti, kad biudžetas apskritai nebuvo parengtas.
Politikas pasigenda rimtos diskusijos apie mokesčius
Kalbėdamas apie galimus mokesčių pakeitimus, V. Andriukaitis sakė nematęs konkrečių naujų mokesčių planų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta išsamios diskusijos apie mokesčių politiką ir valstybės pajamų šaltinius.
Jo teigimu, visuomenė nori mažesnių mokesčių, tačiau kartu tikisi nemokamo mokslo, stipendijų ir didesnių investicijų į žmonių gerovę. Politikas kėlė klausimą, kaip sumažinus mokesčius būtų galima užtikrinti pakankamą finansavimą gyvenimo kokybei gerinti.
