Ukrainai gresia didžiausia finansinė krizė nuo Rusijos invazijos pradžios. Šalies biudžete susidarė maždaug 43 mlrd. eurų deficitas, o nuo vasaros Rusija nuosekliai smogia svarbiausiems Ukrainos ekonomikos sektoriams.
Rusijos atakos beveik paralyžiavo Ukrainos plieno pramonę. Tuo metu smūgiai Juodojoje jūroje riboja galimybes išvežti didelius žemės ūkio produkcijos kiekius. Ekspertai perspėja, kad Europa turi būti pasirengusi dar didesnėms išlaidoms, susijusioms su karu Ukrainoje.
Prieš kelias savaites visame pasaulyje buvo matomi vaizdai, kaip rusų reaktyviniai dronai atakuoja tiltus, jungiančius Vakarų ir Rytų Kyjivą. Dėl šių smūgių sostinėje sutriko eismas: tiltais kasdien iš vienos miesto pusės į kitą vyksta daugiau nei pusė milijono transporto priemonių.
Tačiau V. Putino smūgių tikslas – ne vien tiltų sugriovimas ar dar didesnis kasdienio gyvenimo apsunkinimas. Atakomis siekiama paralyžiuoti Kyjivo ekonomiką. Sostinėje vykstantys procesai atspindi platesnę Rusijos nuo vasaros vykdomą strategiją – sistemingai silpninti visą Ukrainos ekonomiką.
Kyjivo ekonomikos strategijų centro ekspertė Oleksandra Myronenko teigia, kad per pirmuosius du masinių bombardavimų mėnesius, prasidėjusius liepą–rugpjūtį, į Ukrainos biudžetą nesurinkta beveik 33 mlrd. grivinų mokesčių.
Smūgiai ekonomikai tapo sistemingi
Pasak Kyjivo ekonomikos analitinio centro ekspertės, V. Putino pasirinkta taktika nėra atsitiktinė. Ukrainos karo ekspertas Ivanas Stupakas aiškina, kad vasaros pabaigoje Rusija pradėjo masiškai gaminti reaktyvinius dronus, skirtus sistemingoms atakoms, o Ukraina dar nespėja sukurti veiksmingų atsakomųjų priemonių.
I. Stupakas pasakoja, kad bombardavimai tapo beveik nenutrūkstami: dronai skrisdavo maždaug kas 30 minučių, nuolat girdėdavosi sprogimai, kritimai ir numušimai. Rusijos pajėgos pradėjo atakuoti objektus, kurių anksčiau pasiekti negalėjo. Be energetikos infrastruktūros – šilumos ir elektros objektų – buvo pradėti naikinti ir duomenų centrai.
Vis dėlto didžiausią žalą Ukrainos biudžetui padarė ne pavienių įmonių, o ištisų ekonomikos sektorių naikinimas. Vienas svarbiausių jų – žemės ūkio produkcijos eksportas. Per metus jis Ukrainai atneša iki 25 mlrd. dolerių, arba beveik dešimtadalį viso šalies bendrojo vidaus produkto.
Nors šiemet Ukrainoje užaugintas geras derlius, Rusijos veiksmai vasarą beveik visiškai užblokavo eksportą per Juodąją jūrą. Ukraina mėgina daugiau krovinių gabenti geležinkeliais ir sunkvežimiais, tačiau taip išvežama tik apie pusę galimo eksporto kiekio.
Įvertinus ir kitų prekių eksporto sutrikimus, šiemet Ukraina gali netekti maždaug 40 mlrd. dolerių pajamų. Dar neseniai beveik trečdalį šalies eksporto sudarė metalo produkcija.
Iki Rusijos invazijos geležies ir plieno pramonė generavo dešimtadalį Ukrainos BVP. Dabartinę sektoriaus padėtį simbolizuoja okupuotame Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos griuvėsiai. Per vasarą suintensyvėjusios Rusijos atakos sustabdė apie 90 proc. visų metalo pramonės pajėgumų.
Birželį plieno gamyba dar gerokai viršijo 500 tūkst. tonų, tačiau per vasarą jos apimtys sumažėjo beveik penkis kartus. O. Myronenko nurodo, kad dauguma metalo gamyklų veikia tik iš dalies arba visiškai uždarytos, nes buvo subombarduotos arba nebegali normaliai dirbti.
Karui reikia vis daugiau pinigų
Mažėjančių pajamų reikia ne tik civilių darbuotojų atlyginimams mokėti, bet ir vis brangesniam karui finansuoti. Per dvejus metus Ukrainos technologinio karo dienos kaina išaugo nuo 140 mln. iki 190 mln. dolerių.
Ukraina karinėms reikmėms išleidžia daugiau, nei surenka iš mokesčių. Šiemet Kyjivui papildomai reikia rasti 56 mlrd. dolerių, o pusė šios sumos bus skirta gynybai.
O. Myronenko teigimu, gynybai būtina 27 mlrd. dolerių. Iš jų 7 mlrd. dolerių sudaro didėjantys karių atlyginimai, o 20 mlrd. dolerių numatyta kariniams pirkimams, kuriuos Ukraina planuoja vykdyti kartu su partneriais.
Šie skaičiavimai dar neapima artėjančios žiemos. Ekspertai mano, kad Rusija neabejotinai bandys Ukrainos miestus palikti be šildymo ir elektros.
I. Stupakas teigia, kad Rusijos planas gali būti išlaikyti spaudimą iki 2027 metų kovo, kai baigsis sunkiausias laikotarpis, susijęs su šalčiais ir speigu, ir tikėtis, kad V. Zelenskis iškels baltą vėliavą bei paskelbs apie kapituliaciją.
Vis dėlto Kyjivas nerodo ketinantis pasiduoti ir žada Rusijai taip pat sunkią žiemą. Šiemet Ukraina sugebėjo panaikinti dalį okupantų laimėjimų fronte. Pasak eksperto, toks karas negali tęstis amžinai.
I. Stupakas pripažįsta, kad Ukrainos tankų Raudonojoje aikštėje greičiausiai nebus, nors dirbtinis intelektas gali sukurti tokius vaizdus. Tačiau, jo teigimu, taip pat nebus ir Rusijos tankų Kyjivo Chreščiatike. Todėl, kad ir kaip klostytųsi aplinkybės, galiausiai teks derėtis.
Norint, kad derybose Ukraina turėtų stipresnę poziciją, Vakarų parama dabar yra ypač svarbi. Ekspertai pabrėžia, kad Europa turi ruoštis dar didesnėms karo Ukrainoje finansavimo išlaidoms.
