Buvęs „Manchester United“ futbolininkas Philipas Mulryne‘as pasirinko gyvenimą, kurio iš jo ankstesnės karjeros vargu ar būtų tikėjęsi daugelis. 47-erių vyras tapo kunigu ir teigia, kad futbolininko bei vienuolio kasdienybėje galima rasti daugiau panašumų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Futbolo kelią P. Mulryne‘as pradėjo „Manchester United“ akademijoje. Vienintelį kartą „Premier“ lygoje jis aikštėje pasirodė 1998 m. mače su „Barnsley“, kuriame žaidė kartu su Teddy Sheringhamu ir Andy Cole‘u, skelbia „Daily Mail“.
Šiaurės Airijos rinktinei futbolininkas atstovavo 27 kartus. Per karjerą jis taip pat vilkėjo „Norwich“ ir „Cardiff City“ klubų marškinėlius, o profesionalaus futbolo atsisakė 2008 m. Tuo metu jis per metus galėdavo uždirbti iki 500 tūkst. svarų sterlingų, tačiau vėliau pasirinko gerokai kuklesnį gyvenimą.
Prabanga nebesuteikė laimės
Dar prieš pradėdamas ruoštis kunigystei P. Mulryne‘as pripažino pavargęs nuo futbolininko kasdienybės – šlovės, pinigų ir pasimatymų su modeliais, tarp jų ir Nicola Chapman. Ilgainiui visa ši prabanga jam ėmė atrodyti beprasmiška.
Dabar jis gyvena vienuolyne ir pasakoja, kad ankstesnė patirtis padeda suprasti naująjį gyvenimo etapą. Interviu „Belfast Live“ jauniems futbolo akademijos auklėtiniams jis teigė, kad vienuolyno gyvenime įžvelgia ryšį su futbolu.
Vienuolyne P. Mulryne‘as gyvena bendruomenėje, kurią sudaro penkiolika žmonių. Jo teigimu, vienuoliai, kaip ir futbolo komandos nariai, priklauso vienas nuo kito. „Manchester United“ jam esą suteikė disciplinos, pasiaukojimo ir atsidavimo didesniam tikslui pagrindus, o vienuolyno vyresnysis atlieka panašų vaidmenį kaip komandos treneris.
Nors vienuolyne nėra televizorių, futbolo jis visiškai neatsisakė. Rungtynes P. Mulryne‘as stebi per kelis bendruomenės kambaryje esančius kompiuterius – dažniausiai žiūri trijų minučių santraukas.
Karjeros pradžioje jis buvo laikomas perspektyviu futbolininku. Nors „Manchester United“ gretose „Premier“ lygoje sužaidė tik vieną mačą, „Norwich“ klube tapo sirgalių numylėtiniu ir per šešerius metus sužaidė daugiau nei 150 rungtynių. Vėliau jo karjera ėmė smukti: po etapų „Cardiff City“, „Leyton Orient“ ir „King’s Lynn Town“ komandose jis nusprendė gyvenimą pakeisti iš esmės.
Būdamas 31-erių P. Mulryne‘as pradėjo kunigystės studijas. Jis jautė, kad futbolas neatsako į jo klausimus apie gyvenimo prasmę.
Pasak jo, vidinė tuštuma ypač išryškėjo paskutiniaisiais metais „Norwich“ klube. Iš išorės jis turėjo viską – pinigų, šlovės ir gražių merginų, tačiau nesijautė laimingas. Būtent šis prieštaravimas paskatino ieškoti kitokio kelio.
Grįžęs į Šiaurės Airiją, P. Mulryne‘as savanoriavo benamių prieglaudoje, vėl pradėjo lankyti mišias ir melstis. Tuo metu, kaip pats pasakojo, pajuto tikrą vidinį džiaugsmą. 2009 m. jis įstojo į Popiežiškąjį airių koledžą Romoje ir dvejus metus studijavo filosofiją. Vėliau Belfaste dar ketverius metus gilinosi į teologiją.
Sprendimo pakeisti gyvenimą nesigaili
P. Mulryne‘as sako nė karto nepasigailėjęs, kad atsisakė futbolo ir pasirinko kunigystę. Jo teigimu, pašaukimas buvo toks stiprus, kad šiuo keliu jis eina jau aštuonerius metus ir nė karto nesuabejojo savo sprendimu.
Futbolininko karjeroje netrūko ir nemalonių epizodų. 2005 m. jis buvo pašalintas iš Šiaurės Airijos rinktinės už komandos taisyklių pažeidimą. Kartu su Jeffu Whitely jis nesilaikė komendanto valandos ir išėjo gerti.
Buvęs komandos draugas Peteris Crouchas savo knygoje „Kaip būti buvusiu futbolininku“ juokavo, kad galbūt būtent bendros linksmybės su P. Mulryne‘u paskatino šį permąstyti savo gyvenimą.
Šiandien buvęs futbolininkas džiaugiasi pasirinkęs kitokį kelią. Šlovę ir turtus jis iškeitė į vidinę ramybę bei gyvenimo prasmės paiešką.
