Lietuvišką pensiją gaunantys, tačiau užsienyje gyvenantys žmonės iki gruodžio 31 dienos privalo patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena nurodytoje valstybėje. Neatlikus šios procedūros, nuo kitų metų sausio pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas.
„Sodros“ duomenimis, šių metų pradžioje reikalingų dokumentų nebuvo pateikę maždaug 4 tūkst. žmonių.
Užsienyje šiuo metu gyvena apie 19,5 tūkst. lietuviškų pensijų gavėjų. Daugiausia jų įsikūrę Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.
Tūkstančiai žmonių laiku nepatvirtino teisės gauti pensiją
„Sodra“ nurodo, kad 2026 metų sausio 1 dieną gyvybės sertifikato nebuvo pateikę apie 3,1 tūkst. Europos Sąjungos valstybėse gyvenančių pensijų gavėjų. Kitose pasaulio šalyse tokių asmenų buvo dar apie 900.
Taigi iš viso nustatyto termino nesilaikė apie 4 tūkst. žmonių.
Vis dėlto pavėluotas dokumentų pateikimas nereiškia, kad priklausantys pinigai prarandami visam laikui. „Sodra“ aiškina, kad pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kai buvo sustabdytas, o neišmokėta suma išmokama už ankstesnį laikotarpį.
Vadinasi, laiku procedūros neatlikusiam žmogui gali tekti tam tikrą laiką verstis be įprastų pensijos pajamų, tačiau pateikus reikalingus dokumentus pinigai grąžinami.
Kodėl reikalaujama kasmet patvirtinti gyvybę?
„Sodros“ teigimu, užsienyje gyvenančių pensijų gavėjų duomenis būtina tikrinti todėl, kad nėra bendros sistemos, leidžiančios keistis gyventojų registrų informacija su visomis pasaulio valstybėmis.
Kasmetinis patvirtinimas leidžia įsitikinti, kad pensija mokama žmogui, kuris ir toliau turi teisę ją gauti.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė Irena Kriščiukaitienė sutinka, kad tokia kontrolė reikalinga. Jos teigimu, valstybė privalo užtikrinti skaidrų viešųjų lėšų naudojimą ir pasirūpinti, kad jos pasiektų teisėtus gavėjus.
Tačiau ji pabrėžia, kad senjorams pats reikalavimo įgyvendinimas neretai tampa pernelyg sudėtingas ir sukuria didelę administracinę naštą.
Dokumentus galima pateikti keliais būdais
Gyvybę užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai turi patvirtinti kasmet – nuo spalio 1 iki gruodžio 31 dienos.
Nuo 2024 metų veikia ir nuotolinė paslauga, suteikianti galimybę tapatybę patvirtinti vaizdo skambučiu. Norint ja pasinaudoti, būtina iš anksto užsiregistruoti. Sutartu metu žmogus prisijungia prie pokalbio su „Sodros“ darbuotoju, atsako į tapatybei nustatyti skirtus klausimus ir parodo reikiamus dokumentus.
Po pokalbio visus būtinus dokumentus ir pažymą užpildo bei užregistruoja „Sodros“ darbuotojas.
Neturintiems galimybės naudotis vaizdo skambučiu išlieka kiti variantai: dokumentus galima pateikti „Sodros“ klientų priimamajame arba išsiųsti paštu.
Paštu siunčiamas dokumentas turi būti patvirtintas notaro, Lietuvos konsulinės atstovybės pareigūno arba atitinkamos užsienio valstybės kompetentingos įstaigos darbuotojo.
Kai kuriose valstybėse išduotus dokumentus taip pat gali reikėti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti pažyma „Apostille“.
Senjorai baiminasi laiškų vėlavimo ir papildomų išlaidų
Irena Kriščiukaitienė pasakoja, kad Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ sulaukia žmonių skundų ir prašymų padėti dėl kasmetinio gyvybės patvirtinimo.
Viena dažniausių problemų – dokumentų siuntimas paštu. Pensijų gavėjai nerimauja, kad laiškas gali vėluoti arba pasimesti, o dėl to mokėjimas būtų netikėtai sustabdytas.
Senjorams papildomų sunkumų sukelia ir išlaidos. Negalint naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, gali tekti vykti į Lietuvos ambasadą, kreiptis į notarą ar kitą įstaigą.
Vyresniems žmonėms, ypač turintiems sveikatos ar judėjimo sutrikimų, tokios kelionės gali būti komplikuotos.
Kriščiukaitienė pabrėžia, kad nerimas dėl galimo pagrindinio pajamų šaltinio praradimo žmonėms kelia stresą.
Nors vaizdo pokalbiai procedūrą palengvina internetu besinaudojantiems pensininkams, daliai senjorų ši galimybė nėra lengvai prieinama. Internetu nesinaudojantys žmonės priversti rinktis popierinių dokumentų siuntimą arba vykti į įstaigas, todėl procedūrai reikia daugiau laiko ir pastangų.
Siūloma mažinti užsienyje gyvenančių pensininkų naštą
Pensininkų atstovė mano, kad vienas iš sprendimų galėtų būti platesnis automatinis Europos valstybių institucijų keitimasis duomenimis. Tuomet bent daliai užsienyje gyvenančių pensininkų kasmet nebereikėtų savarankiškai teikti dokumentų.
Ji taip pat siūlo apie artėjantį terminą gyventojus iš anksto informuoti elektroniniu paštu, SMS žinutėmis arba įprastu paštu.
Dar viena galimybė – leisti pensininkams gyvybę patvirtinti vietos savivaldybėse, gydymo įstaigose ar pas pašto darbuotojus, kad nereikėtų kreiptis į notarą.
Kriščiukaitienė ragina supaprastinti ir tapatybės patvirtinimą vaizdo skambučiu bei organizuoti išvažiuojamuosius konsulinių darbuotojų vizitus į vietoves, kuriose gyvena daugiau lietuvių.
Kol kas tvarka nesikeičia: užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai, kuriems taikomas kasmetinis patvirtinimo reikalavimas, dokumentus turi pateikti iki gruodžio 31 dienos.
Terminą praleidus pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas, tačiau vėliau pateikus dokumentus neišmokėtos sumos grąžinamos.
