Diskusijos dėl gydymo įstaigų finansavimo kelia pacientų nerimą – baiminamasi, kad pas privačius specialistus patekti bus dar sunkiau. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikina, kad privataus sektoriaus paslaugų finansavimas nemažės, tačiau papildomas prioritetas bus skiriamas viešosioms įstaigoms.
Santaros klinikų priėmimo-skubios pagalbos skyrius. Andrius Ufartas/ELTA
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėta su sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu.
Ar eilės dar ilgės?
Ministro teigimu, šiemet pas privačius gydytojus patenkantys pacientai ir toliau turėtų gauti tas pačias paslaugas, nes už tokį patį jų kiekį išliks tas pats finansavimas. Paslaugų apimtis neturėtų mažėti, tačiau ji gali nebedidėti tokiu tempu, kaip anksčiau.
L. Kukuraitis nurodė, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos kasmet paslaugų skaičių didino maždaug 15 proc., o viešasis sektorius – apie 5 proc. Spartesnė privataus sektoriaus plėtra truko penkerius metus, kai viešosios įstaigos daugiausia dėmesio skyrė COVID-19 pandemijos valdymui, vėliau kilusioms sveikatos problemoms ir sudėtingų ligų gydymui. Tuo metu privačiose įstaigose plėtėsi lengvesnio pobūdžio paslaugos.
Ką pacientams žada finansavimo tvarka?
Ministras pabrėžė, kad privačioms įstaigoms nebus skiriama gerokai daugiau lėšų nei iki šiol, todėl jos turės laikytis nustatytų paslaugų apimčių. Kaip ir ankstesniais metais, paslaugų kiekis bus ribojamas.
2026 metais sutartys su privataus sektoriaus įstaigomis buvo pasirašytos už 286 mln. eurų. 2027 metais planuojama skirti 310 mln. eurų ir indeksaciją. Jei ji sieks 2–3 proc., bendra suma galėtų sudaryti maždaug 320–330 mln. eurų.
Tai reikštų, kad privačioms įstaigoms už suteiktas paslaugas būtų skirta keliolika milijonų eurų daugiau, todėl jų apimtis neturėtų mažėti. Be to, joms numatomas papildomas paslaugų sąrašas. Pagal jį prioritetine tvarka būtų galima teikti MRT tyrimus, slaugos, hemodializės ir kitas paslaugas, kurių viešasis sektorius negali užtikrinti visa apimtimi.
Liepos mėnesį priimtas įstatymas suteikia tam tikrą prioritetą viešosioms įstaigoms. Tiek viešasis, tiek privatus sektorius ir toliau teiks tą patį paslaugų kiekį, tačiau prireikus didesnės apimties pirmiausia bus kreipiamasi į viešąsias įstaigas. Jei jos paslaugos suteikti negalės, pacientas bus nukreipiamas į privatų sektorių.
PSDF biudžetas augs 12,9 proc.
Viešosios įstaigos teigia galinčios suteikti gerokai daugiau paslaugų, jei tam būtų skirtas finansavimas. Vis dėlto paslaugų apimtis riboja biudžetas, nes Valstybinė ligonių kasa nustato, kiek paslaugų gali būti finansuojama viešajame ir privačiame sektoriuose.
Vyriausybėje pristatomame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete kitais metais numatomas 12,9 proc. augimas. Ministro vertinimu, tai yra reikšmingas padidėjimas, todėl teigti, kad pacientai gaus mažiau paslaugų ar eilės neišvengiamai ilgės, pagrindo nėra.
Numatoma daugiau lėšų skirti paslaugoms finansuoti, gydytojams išlaikyti ir susigrąžinti į regionus. Taip pat siekiama, kad būtinosios paslaugos būtų prieinamos arčiau pacientų gyvenamosios vietos, o žmonėms, patiriantiems skausmą ar kuriems reikalingos intervencijos, būtų sukurti „žalieji koridoriai“.
Pasak ministro, kartu būtina užtikrinti, kad prioritetinės paslaugos pirmiausia pasiektų tuos pacientus, kuriems jų labiausiai reikia.
