Spalio 9 d. per pokalbį telefonu su Donaldu Trumpu Vladimiras Putinas dar kartą aptarė galimybę susitikti trišaliame formate kartu su Xi Jinpingu. Susitikimas galėtų įvykti Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo metu lapkričio 18–19 d., skelbia „The Wall Street Journal“.
Leidinio šaltinio teigimu, V. Putinas tikisi vadinamosios „naujosios Jaltos“ – derybų, kuriose didžiosios valstybės pasidalytų įtakos sferomis, panašiai kaip 1945 metų konferencijoje. „Agentstvo“ rašo, kad Maskva Europos saugumo tvarką siekė pakeisti dar prieš pradėdama invaziją į Ukrainą.
2021 metų gruodžio 17 d., likus nedaug laiko iki įsiveržimo, Rusija paskelbė ultimatyvius reikalavimus Vakarams. Jie buvo atmesti, o jų turinys rodo, kad vien karo Ukrainoje baigtis šių klausimų neišspręstų.
- NATO plėtros sustabdymas. Maskva reikalavo teisiškai įpareigojančios garantijos, kad Aljansas niekada nepriims Ukrainos ir kitų buvusių Tarybų Sąjungos respublikų.
- Karinės infrastruktūros atitraukimas. Rusija siekė, kad iš valstybių, į NATO įstojusių po 1997 m. gegužės mėnesio, būtų išvestos visos Aljanso pajėgos, ginkluotė ir karinė infrastruktūra. Į šį sąrašą patektų Lenkija, Baltijos šalys ir Balkanų valstybės.
- NATO operacijų ribojimas. Maskva reikalavo nutraukti Aljanso karinę veiklą Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.
- Raketų dislokavimo draudimas. Siūlyta uždrausti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas vietovėse, iš kurių jos galėtų pasiekti kitos šalies teritoriją.
- Branduolinio ginklo apribojimai. Rusija siekė uždrausti branduolinio ginklo dislokavimą už nacionalinių valstybių teritorijų ribų. Tai reikštų ir JAV branduolinių ginklų, laikomų Europoje pagal dalijimosi branduoliniu ginklu susitarimus, išgabenimą.
Maskvos siūlomas susitikimas ir „Jaltos“ vizija
Su šia iniciatyva susipažinęs buvęs Rusijos žvalgybos darbuotojas WSJ teigė, kad V. Putinas trišaliam formatui kelia didelius, nors ir sunkiai realistiškus lūkesčius. Rusijos prezidentas norėtų susitikimą paversti antrąja Jaltos konferencija, kurioje pasaulio galingosios valstybės iš naujo pasidalytų įtakos zonas.
Maskva pasiūlė derybas surengti APEC viršūnių susitikimo užkulisiuose lapkričio 18–19 d. Kinijos Šendženo mieste. Pekinui pasiūlymas perduotas diplomatiniais kanalais. WSJ šaltinių teigimu, Kinija leido suprasti neprieštaraujanti susitikimui, jeigu jame dalyvautų ir D. Trumpas.
JAV prezidentas kol kas nėra davęs sutikimo, tačiau, vieno aukšto rango JAV pareigūno teigimu, idėją gali paremti dėl galimybės užbaigti karą. Siūlomas formatas neįtrauktų Ukrainos ir jos Europos sąjungininkių.
Apie svarstomą susitikimą kalbėjo ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Pirmadienį jis „Reuters“ sakė, kad diskusijų buvo, nors galutinis susitarimas dar nepasiektas. Pasak jo, D. Trumpas aiškiai nori užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas WSJ teigė, kad kol kas nėra aiškumo nei dėl paties susitikimo, nei dėl jo darbotvarkės, tačiau visos trys šalys pripažįsta hipotetinę tokio susitikimo galimybę.
Maskvos reikalavimai NATO ir Europos saugumui
2021 metų gruodį Rusija JAV ir NATO pateikė sutarčių dėl „saugumo garantijų“ projektus. Maskva reikalavo teisiškai uždrausti Aljanso plėtrą, taip pat ir Ukrainos bei kitų buvusių SSRS respublikų priėmimą, nutraukti NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje bei grąžinti Aljanso pajėgų dislokaciją Europoje į 1997 metų lygį.
NATO atsisakė uždaryti duris būsimoms narėms ir pasiūlė kalbėtis apie ginklų kontrolę bei rizikos mažinimą. V. Putinas pareiškė, kad Rusijos reikalavimai buvo atmesti. 2022 m. vasario 24 d. skelbdamas apie įsiveržimą jis tvirtino, jog Maskva 30 metų bandė susitarti su Vakarais, bet susidūrė su „melu“ ir „šantažu“.
2024 metų birželį per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybe V. Putinas pasiūlė kurti naują saugumo sistemą Eurazijoje ir palaipsniui mažinti „išorės valstybių“ karinį buvimą šiame regione. 2025-ųjų gegužę jis vėl pareikalavo raštiškų garantijų, kad NATO nesiplės, įskaitant Sakartvelą, Moldovą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos įtakos respublikas.
2026 metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad Europos saugumo klausimai buvo išspręsti po Antrojo pasaulinio karo, o pokyčiai po SSRS žlugimo įvyko Rusijai sutikus. Jo teigimu, visa, kas prieštarauja šiems susitarimams, nesuderinama su Maskvos interesais.
Trišalio susitikimo idėja atsirado dar prieš spalio mėnesio pokalbį. Rugsėjo 1 d. Jurijus Ušakovas pranešė, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas aptarė galimą dvišalį viršūnių susitikimą. Rugsėjo 9 d. D. Peskovas patvirtino, kad klausimas buvo svarstytas ir su D. Trumpu. Spalio 1 d. „Valdajaus“ forume V. Putinas sakė idėją palaikantis, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia reikia apibrėžti darbotvarkę. Iki konkretaus susitikimo ji taip ir nebuvo suderinta.
„Naujosios Jaltos“ idėja iškilo tuo metu, kai peržiūrimi Vašingtono ir Maskvos santykiai. Per pastarąsias savaites JAV:
- po spalio 9 d. D. Trumpo pokalbio su V. Putinu leido prekiauti rusišku dyzelinu;
- sustabdė naujų sankcijų, numatytų rugsėjį priimtame įstatyme, įvedimą;
- reikalavo iš Kyjivo nutraukti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas;
- aptarė sandorius dėl „Lukoil“ užsienio turto, JAV investuotojo dalyvavimo „Nord Stream“ projektuose ir galimo Rusijos turto atšildymo;
- JAV derybininkai taip pat diskutavo dėl galimybės Europai atnaujinti Rusijos energijos išteklių pirkimą.
Apžvalgininko vertinimu, tai būtų „pralaimėtojų Jalta“
Rusijos apžvalgininkas Valerijus Paniuškinas teigė, kad net įvykęs trijų lyderių susitikimas labiau primintų „pralaimėtojų Jaltą“. Jo vertinimu, 1945 metais JAV, Didžioji Britanija ir SSRS į konferenciją atvyko jau pasiekusios strateginių pergalių, o dabartinės Rusija, JAV ir Kinija negali savęs laikyti dominuojančiomis pasaulio valstybėmis.
Pasak V. Paniuškino, 1945 metų vasarį visos trys Jaltos konferencijos dalyvės buvo neabejotinai laimėjusios karą. Didžioji Britanija buvo atlaikiusi precedento neturintį Londono bombardavimą, atkariavusi Afriką ir įtvirtinusi pranašumą ore bei jūroje. JAV kontroliavo Ramųjį vandenyną, buvo užėmusi pusę Italijos ir baigė kurti atominę bombą. Sovietų Sąjunga buvo praradusi ketvirtį teritorijos, tačiau ją susigrąžino ir užėmė trečdalį Europos, taip pat nugalėjusi vermachtą.
Jo teigimu, Jaltos konferencijoje susitiko tikrosios galybės, galėjusios pretenduoti į pasaulinį viešpatavimą, tačiau nė viena jų negalėjo jo pasiekti be pernelyg didelių išlaidų. Todėl galimas D. Trumpo, Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimas, apžvalgininko vertinimu, būtų visai kitoks – pralaimėtojų susitikimas. Jo žodžius cituoja „The Moscow Times“.
V. Paniuškinas taip pat atkreipė dėmesį į karo eigą: per laiką, per kurį J. Stalino kariuomenė pasitraukė iki Volgos, o vėliau pasiekė Vyslą ir Oderį, V. Putino pajėgos nesugebėjo užimti nei Donecko srities Slovjansko ir Kramatorsko, nei Malaja Tokmačkos kaimo Zaporižios srityje.
Apžvalgininko teigimu, V. Putinas nenorėtų prisiminti ir pralaimėjimo Sirijoje, beveik nulinio Rusijos ekonomikos augimo bei eilių prie degalinių, susidariusių dėl sąstingio. Jo vertinimu, pralieta daug kraujo, tačiau kruvini Rusijos planai neįgyvendinti.
JAV, pasak autoriaus, taip pat neįveikė Irano ir nesugebėjo suvaldyti padėties Afganistane. Nors tai vyko ne D. Trumpo prezidentavimo metu, stipriausia pasaulio kariuomenė su ginkluotais Talibano kovotojais susitvarkė ne taip sėkmingai, kaip tikėtasi.
Kinija surengė karines pratybas aplink Taivaną, tačiau vėliau atsitraukė – sala pasirodė neįveikiama.
V. Paniuškino apibendrinimu, tai būtų konferencija, kurioje susitiktų pasaulio lyderiai, kurių kariuomenės nesugebėjo nugalėti kur kas silpnesnių varžovų.
