Šeštadienį tūkstančiai jaunų žmonių įvairiuose Vokietijos miestuose surengė demonstracijas, taip prisidėdami prie Europoje plintančios „Z kartos“ protestų bangos. Jaunuoliai kaltina politinį elitą nepaisant jų problemų.
Protestai, kuriuos organizavo grupė „GenZ regelt!“ („Z karta susitvarkys!“), vyko Berlyne, Frankfurte, Kelne ir dešimtyse kitų miestų.
Šį judėjimą įkvėpė panašios demonstracijos Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Europos šalyse. Vokietijoje viešajai tvarkai užtikrinti buvo pasitelkta tūkstančiai policijos pareigūnų, o dalis parduotuvių, baimindamosi galimo smurto, užkalė vitrinas.
Per kai kuriuos mitingus buvo leidžiami fejerverkai, keli žmonės sulaikyti, tačiau iki ankstyvo vakaro dauguma protestų išliko taikūs.
Demonstrantai laikė plakatus su šūkiais „Laikas pasipriešinimui“ ir „Merzas privalo pasitraukti“, nukreiptais į konservatorių kanclerį Friedrichą Merzą.
Judėjimo „GenZ regelt!“ atstovė Veronika Dinter sakė, kad žmonės į gatves išėjo reikalaudami gyvenimo, kurį galėtų gyventi kiekvienas. Anot jos, dabartinėmis sąlygomis vis mažiau žmonių tiki geresnės ateities galimybe.
Protestuotojai reiškia nepasitenkinimą aukštomis pragyvenimo išlaidomis, prastai prižiūrimomis mokyklomis, vyriausybės vykdomu išlaidų mažinimu ir sprendimais, kurie, jų manymu, priimami beveik neatsižvelgiant į jaunąją kartą.
Jaunuoliai taip pat kritikuoja smarkiai padidėjusias karines išlaidas ir naują savanoriškos tarnybos modelį, turintį padidinti karių skaičių. Jie nuogąstauja, kad tai gali būti žingsnis privalomosios karo tarnybos sugrąžinimo link.
Organizatorių lūkesčiai nepasiteisino
Nors protestai vyko visoje šalyje, dalyvių skaičius buvo mažesnis, nei prognozavo organizatoriai. Kelno policija pranešė, kad susirinkusiųjų buvo mažiau nei 15 tūkst. iš anksto užsiregistravusių žmonių, tačiau tikslaus dalyvių skaičiaus nepateikė.
Berlyne demonstravo apie 2,7 tūkst. žmonių, Miunchene – maždaug 1,8 tūkst., o Frankfurte – apie 1 tūkst. Prieš protestus organizatoriai teigė, kad visoje Vokietijoje juose dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 170 tūkst. žmonių.
Policija nerimavo, kad demonstracijas, sutapusias su Helovinu, gali lydėti smurtas, panašus į tą, kuris buvo užfiksuotas kitose Europos valstybėse.
Prancūzijoje protestai vyko jau trečią savaitgalį iš eilės. Spalio 17-ąją surengtos demonstracijos ten peraugo į vienas didžiausių pastarųjų metų riaušių.
Berlynas palaiko ryšį su Prancūzijos ir Italijos pareigūnais, nes nerimaujama, kad prie Vokietijoje vykstančių protestų gali mėginti prisidėti radikalai iš užsienio. Vis dėlto prieš demonstracijas institucijos teigė neturinčios įrodymų apie konkrečius ketinimus griebtis smurto.
Taip pat pabrėžta, kad ekstremistinėms grupėms, antikonstituciniams simboliams, rasizmui ir neapykantos kurstymui Vokietijoje nėra vietos, nesvarbu, iš kurios pusės tai kiltų.
Protestų judėjimų ekspertas Christianas Volkas teigė, kad Vokietijoje yra sąlygų susiformuoti dideliam judėjimui. Vis dėlto Berlyno Humboldtų universiteto ekspertas naujienų agentūrai AFP nurodė, jog Vokietijos situacija iš esmės skiriasi nuo Prancūzijos, kurioje egzistuoja visiškai kitokios konfrontacinių protestų tradicijos.
