Per Vėlinių savaitgalį į kapines iš tolimesnių vietovių atvykę žmonės gali pastebėti rugpjūtį praūžusios audros padarinius – nuverstus paminklus, suskilusias antkapines plokštes ar deformuotas tvoreles. Susidūrus su gamtos jėgų ar medžių padaryta žala, kyla klausimas, kas turėtų už ją atsakyti.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet jau užregistruotos 22 paminklų draudimo žalos, o bendra išmokų už kapaviečių žalą suma viršijo 9 tūkst. eurų. Dažniausiai kapavietės nukenčia dėl gamtos jėgų arba atsitiktinių incidentų.
Pasak „Lietuvos draudimo“ turto žalų strategijos eksperto Andriaus Strylos, šiemet dėl gamtos poveikio kapams padarytų žalų užregistruota daugiau nei per visus praėjusius metus.
Didžiausia šiemet išmokėta suma už per audrą apgadintą paminklą siekė 1,5 tūkst. eurų. Už audros nuniokotą kapavietę išmokėta 1,3 tūkst. eurų. Taip pat buvo atvejis, kai kitos kapavietės paminklas užvirto ant antkapio ir tvorelės – už šią žalą skirta 730 eurų išmoka.
Kapavietėms žalos gali padaryti ne vien vasaros audros. Draudimo bendrovė kovą fiksavo ir daugiau paminklų žalų, susijusių su sniego svoriu.
Lankant artimųjų kapus patariama apžiūrėti šalia augančius medžius ir virš kapavietės esančias šakas. Pastebėjus galimą pavojų, reikėtų apie jį informuoti kapinių prižiūrėtoją.
Kada už žalą gali tekti atsakyti kapinių prižiūrėtojui
Kapinių priežiūrą paprastai organizuoja savivaldybių įmonės arba bendruomenės, o kasdieniais darbais rūpinasi paskirtas kapinių prižiūrėtojas. Jei medis buvo supuvęs, ligotas, neapgenėtas arba kėlė pavojų, kurį tinkamai prižiūrint buvo galima pastebėti ir pašalinti, gali būti sprendžiamas atsakomybės už padarytą žalą klausimas.
Vis dėlto ne visi žino, kad kartu su būsto draudimu galima pasirinkti ir paminklų draudimą. Tokiu būdu galima apdrausti kelias skirtingose Lietuvos vietose esančias kapavietes. Draudimo apsauga dažniausiai taikoma stacionariems kapavietės elementams – paminklams, antkapinėms plokštėms ir tvorelėms.
Įvykus draudžiamajam įvykiui, gali būti kompensuojamos ne tik tokio paties paminklo įsigijimo, bet ir jo atkūrimo darbų išlaidos. Tai įmanoma nepriklausomai nuo to, ar pavyks įrodyti kapinių prižiūrėtojo atsakomybę.
Žala paaiškėjo tik po kelių mėnesių? Svarbu nedelsti
Kadangi kapavietės lankomos ne visada dažnai, jų apgadinimai kartais pastebimi tik po kelių savaičių ar mėnesių. Jei kapavietė apdrausta, apie žalą draudikui reikėtų pranešti kuo greičiau, net jei nežinoma tiksli įvykio data.
Registruojant žalą svarbu nurodyti, kada apgadinimai pastebėti ir kada kapavietė paskutinį kartą buvo tvarkinga. Tikslios datos spėlioti nereikia – aplinkybes gali padėti nustatyti kapinių prižiūrėtojo turima informacija, nuotraukos arba duomenys apie konkrečioje vietovėje siautusią audrą.
Prieš užsakant atkūrimo darbus rekomenduojama su draudiku suderinti, kokių dokumentų ir kitų žalos įrodymų reikės.
Artimųjų kapų lankymas dažnai reikalauja iš anksto suplanuoti kelionę ir skirti laisvo laiko, ypač kai atvykstama iš kito miesto. Radus apgadintą kapavietę, papildomai tenka ieškoti meistrų, derinti remonto darbus ir rūpintis išlaidomis. Todėl verta iš anksto žinoti, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis pagalbos.
