Asociacija „Visuotinė gynyba“ ketvirtadienį pristatė pirmąjį Lietuvos visuotinės gynybos modelį bei jo įgyvendinimo planą iki 2030 metų. Dokumente numatyta 51 priemonė, kuria siekiama sustiprinti valstybės, verslo ir visuomenės pasirengimą krizėms bei karui.
Parengtame modelyje išskirtos šešios strateginės kryptys ir septyni nacionaliniai prioritetai.
Plane numatoma stiprinti visuomenės pasiryžimą ginti valstybę ir jos įsitraukimą į gynybą. Tarp siūlomų sprendimų – visuotinio šaukimo įgyvendinimas, nacionalinės institucijos, koordinuosiančios pasirengimą visuotinei gynybai ir turėsiančios aiškius įgaliojimus, paskyrimas bei psichologinio atsparumo stiprinimo struktūros sukūrimas.
Taip pat siūloma užtikrinti ilgalaikį finansavimą per valstybės visuotinės gynybos programą. Nacionalinio saugumo kursai turėtų padėti plėtoti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą. Iki 2027 metų siūloma sukurti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą, o verslą įtraukti į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo bei atsargų kaupimo planavimą.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas spaudos konferencijoje teigė, kad rengiant planą išryškėjo bendro supratimo ir kolektyvinės atsakomybės svarba valstybės pasirengimui gynybai. Jo vertinimu, šiame procese turi dalyvauti visi.
Modelis sukurtas išnagrinėjus kitų valstybių patirtį ir gynybos planavimo pratybose įvertinus siūlomus sprendimus.
Dokumente taip pat numatyta kiekvienai užduočiai paskirti atsakingą vykdytoją, nustatyti įgyvendinimo terminą ir reikalingus išteklius. Pasirengimą siūloma kasmet tikrinti atliekant nepriklausomą vertinimą.
Kaip skelbė BNS, ketvirtadienį Valstybės gynimo taryba (VGT) susitarė nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę.
Prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad įsigaliojus visuotinei prievolei kasmet į kariuomenę būtų pašaukiama apie 7,5 tūkst. jaunuolių. Merginos ir toliau galėtų rinktis tarnybą savanoriškai. Šiuo metu kasmet į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių.
