Šilauogės vis dažniau auginamos Lietuvos soduose, tačiau norint kitąmet sulaukti gausaus derliaus, jų paruošimu žiemai reikėtų pasirūpinti dar rudenį.
Laidoje „Svajonių sodai“ patarimais dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Pomologijos skyriaus mokslo darbuotoja Laima Česonienė, šilauoges auginanti ir tirianti daugiau nei 30 metų. Kartu su laidos vedėja Aušra Tubiene ji aptarė svarbiausius krūmų priežiūros darbus.
Azoto perteklius gali pakenkti žiemojimui
Pasak L. Česonienės, šilauoges žiemai reikia ruošti visą vegetacijos sezoną: tinkamai tręšti, laistyti ir pasirinkti mūsų sąlygoms tinkamas veisles. Vis dėlto rudenį dar galima atlikti nemažai svarbių darbų.
Specialistė įspėja, kad per didelis azoto kiekis gali tapti problema. Jeigu augalas buvo gausiai patręštas, vešliai augo, tačiau uogų nedavė, jo ūgliai iki žiemos gali nespėti sumedėti ir pašalti.
Kauno botanikos sode kai kurių šilauogių ūgliai dar nebuvo visiškai sumedėję. L. Česonienė pažymėjo, kad tai gali priklausyti nuo veislės, nes kai kurios jų lapus numeta vėliau. Tačiau sode azoto perteklius nebuvo naudojamas, o trumpesni ūgliai, jos vertinimu, kitąmet turėtų gausiai apsipilti uogomis.
Nors po praėjusios žiemos nemažai ūkininkų ir sodininkų derliaus nesulaukė, pati specialistė su tokia problema nesusidūrė. Jos teigimu, uogų buvo daug, nes buvo išlaikytas tinkamas tręšimo balansas.
Nukritusius lapus ir uogas būtina pašalinti
Rudenį svarbu surinkti nuo žemės nukritusius lapus ir uogas. Juose gali išlikti tos pačios ligos, kuriomis sirgo augalai, ypač jei vasara buvo drėgna ir plito grybinės ligos.
Nors didelėje plantacijoje apžiūrėti kiekvieną krūmą nėra paprasta, nukritusių augalų dalių palikti nereikėtų. Lapai ir uogos neretai nukrinta dėl ligų arba prasidėjusių puvinių.
Mulčiuoti galima tik šilauogėms visiškai numetus lapus ir pašalinus nuo žemės visas nukritusias liekanas. Tai svarbu todėl, kad šių augalų šaknys yra paviršinės.
Ūkiuose dirva dažnai dengiama plėvele, tačiau Kauno botanikos sode toks būdas nenaudojamas. Be to, kad plastikas gali patekti į uogas, po plėvele neįmanoma tinkamai mulčiuoti. Karštu oru ji taip pat gali pakenkti: po danga temperatūra gali pakilti 10–15 laipsnių, todėl šilauogių šaknys dar labiau įkaista. Plėvelė veiksmingai saugo nuo piktžolių, tačiau ne visomis sąlygomis yra naudinga pačiam augalui.
Koks mulčias šilauogėms tinkamiausias?
L. Česonienė rekomenduoja dirvos nedengti plėvele, o naudoti rūgštų mulčią. Tam tinka rūgšti durpė arba rūgščios atsajos, dar vadinamos plaušais.
Idealus mulčio sluoksnis – 10–15 centimetrų. Pasak specialistės, rūgšti durpė padeda formuotis šaknims, o per kelerius metus jų sistema gali išsiplėsti beveik dvigubai.
Mulčiui taip pat galima naudoti medienos atliekas ir pjuvenas. Pjuvenos augimą skatina mažiau, tačiau karštu oru jos naudingos, nes atspindi saulės kaitrą. Renkantis pjuvenas, jos neturėtų būti šviežios – geriau, kad būtų pastovėjusios metus ar ilgiau.
Pjuvenose esančios bakterijos skaido medžiagą ir sunaudoja azotą, todėl vegetacijos metu tokiais augalais reikia rūpintis atidžiau ir atsargiai padidinti azoto trąšų kiekį.
Kadangi natūraliai miškuose augančios šilauogės susiduria su spygliuočių spygliais ir atliekomis, joms tinka spygliuočių pjuvenos. Pušies pjuvenos laikomos tinkamu pasirinkimu, o su eglės pjuvenomis specialistė pataria elgtis atsargiau. Jos turi eterinių aliejų ir dervų, todėl šviežios gali pakenkti. Po metų ar dvejų pastovėjusios eglės pjuvenos tampa mažiau pavojingos.
Veislė taip pat lemia būsimo derliaus sėkmę
Derlius priklauso ne vien nuo priežiūros, bet ir nuo pasirinktos veislės. Nors dauguma šilauogių veislių atsparios šalčiui, L. Česonienė nerekomenduoja rinktis vėlyvųjų, nes ypač vėluojant vegetacijai jų uogos gali nespėti sunokti.
Atsargiai ji siūlo vertinti veislę „Brigitta Blue“. Kai kuriais metais ji pasiteisina, tačiau kartais pramečiuoja. Po šaltesnės žiemos krūmas gali augti gražiai, bet uogų neduoti.
Iš ankstyvųjų veislių specialistė taip pat siūlo atsargiau rinktis „Early Blue“. Tai labai gera veislė, tačiau ji dera ne kiekvienais metais. Tam įtakos gali turėti minusinė temperatūra arba pačios veislės savybės.
Tarp patikimesnių pasirinkimų ji išskyrė „Patriot“ ir „Reka“, kurios tinkamos auginti visoje Lietuvoje. „Patriot“ gali auginti ir pradedantieji, ir profesionalai, nes tai kantri veislė. Geriems pasirinkimams taip pat priskiriamos seniai auginamos „Bluecrop“ ir „Bluejay“, o iš vėlyvesnių – „Nelson“.
Genėjimas reikalingas ne tik pavasarį
Sanitarinį genėjimą reikėtų atlikti viso vegetacijos laikotarpio metu. Pastebėjus sergančią šaką, ją reikia nedelsiant iškirpti ir pašalinti, nes šilauoges gali pažeisti įvairios grybinės ligos.
Daugiau atsargumo reikėtų ligoms plintant aktyviausiai, maždaug balandį, kai grybų sporos lengvai patenka į augalo žaizdas.
Rudenį, krūmams numetus lapus, galima atlikti ne tik sanitarinį genėjimą, bet ir sutvarkyti visą augalą. Vis dėlto žiemos pabaigoje plantaciją dar būtina patikrinti, nes tada geriau matyti šalčio ir kitų pažeidimų padariniai. Nesvarbu, ar auginami du krūmai, ar keli šimtai, genėjimas yra reikalingas. Kuo tinkamiau ir stipriau augalas genimas, tuo geriau jis auga ir dera.
Rudenį tręšti galima, tačiau pirmiausia verta atlikti tyrimus
Prieš rudeninį tręšimą specialistė pataria išsiaiškinti, kokių medžiagų augalui trūksta. Tai reikėtų padaryti iš anksto, pavyzdžiui, liepos pabaigoje.
Amerikiečių mokslininkai yra sudarę lenteles, kuriose nurodytas šilauogėms reikalingas azoto, fosforo, kalio ir kitų medžiagų kiekis. Atlikus tyrimus galima tiksliau parinkti trąšas ir pasirūpinti, kad krūmas būtų sveikas bei derėtų.
L. Česonienė teigia, kad fosforo šilauogėms dažniausiai trūksta retai, tačiau rudenį papildomai naudoti fosforo ir kalio trąšas galima – augalai į tai reaguoja gerai. Rudeniniam tręšimui ji rekomenduoja rinktis brangesnes trąšas, kurių sudėtyje yra kalio sulfato.
Laidą „Svajonių sodai“ galima žiūrėti sekmadieniais 11 valandą per TV3.
