JAV prezidento Donaldo Trumpo Respublikonų partijai lapkričio 3 d. vykstančiuose kadencijos vidurio rinkimuose gali tekti skaudus pralaimėjimas, tačiau Europoje abejojama, ar tai iš esmės pakeistų jo elgesį.
Pernai į valdžią sugrįžęs D. Trumpas per 22 mėnesius ne kartą sukrėtė Europą: pakeitė poziciją dėl Ukrainos, įvedė muitus sąjungininkėms ir grasino perimti Grenlandiją.
JAV rinkėjai gali perduoti demokratams Atstovų Rūmų, Senato arba abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Priešiškai prezidentui nusiteikęs Kongresas galėtų apriboti jo veiksmų laisvę, tačiau keli Europos Sąjungos (ES) ir NATO pareigūnai naujienų agentūrai AFP teigė nemanantys, kad didelis pralaimėjimas priverstų D. Trumpą tarptautinėje arenoje elgtis santūriau.
Vienas aukšto rango ES diplomatas pabrėžė, kad jo nenuspėjamumas, Europos vertinimu, greičiausiai nesikeis.
ES kol kas vengia viešai prognozuoti rinkimų pasekmes. Europos Komisijos atstovė Paula Pinho sakė, kad institucija nekomentuos nei ES, nei užsienio rinkimų, kol nebus paskelbti rezultatai.
ES pareigūnų teigimu, rinkimai nėra plačiai aptariami nei viešai, nei už uždarų durų. Vienas diplomatas aiškino, kad rezultatus sunku nuspėti, nenorima puoselėti pernelyg didelių vilčių dėl pokyčių, be to, nėra aišku, kiek demokratų pergalė paveiktų JAV užsienio politiką.
Ukrainai papildomos paramos nesitikima
Prieš rinkimus D. Trumpas dar kartą sukėlė nerimą Europoje, užsipuolęs Ukrainą ir parodydamas palankumą Rusijai tuo metu, kai Vašingtonas atnaujino pastangas užbaigti karą.
Nors demokratų pergalė galėtų sustiprinti Ukrainą remiančias nuotaikas Kongrese, ES nesitiki, kad Jungtinės Valstijos vėl padidintų paramą Kyjivui.
Briuselis daugiausia dėmesio skiria tam, kaip kitais metais užpildyti 70 mlrd. eurų siekiančią Ukrainos finansavimo spragą. ES ragina labiau prisidėti Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Japoniją, tačiau JAV paramos nelaiko užtikrinta.
Taip pat beveik nesitikima, kad būtų visiškai panaikinti D. Trumpo Europai nustatyti muitai. Diplomatai primena, kad po pirmosios jo kadencijos prireikė kelių mėnesių, kol prezidentas demokratas Joe Bidenas sušvelnino muitus ES plienui, tačiau dalis ribojimų išliko.
Vašingtone įsikūrusios Užsienio santykių tarybos neseniai atlikta apklausa parodė, kad visišką muitų ES panaikinimą palaiko tik ketvirtadalis amerikiečių.
Nerimas dėl JAV karių Europoje
NATO šalys taip pat laukia Pentagono peržiūros dėl JAV pajėgų dislokavimo Europoje. Tikimasi, kad jos rezultatai bus paskelbti gruodį.
Manoma, kad Vašingtonas sumažins žemyne dislokuotų karių skaičių, nors sąjungininkės viliasi, kad mažinimas nebus didelis. Keli NATO diplomatai teigė nemanantys, kad kadencijos vidurio rinkimai turės įtakos šiai peržiūrai.
Pasikeitus Kongreso sudėčiai, JAV įstatymų leidėjai galėtų aktyviau demonstruoti paramą Aljansui. Vis dėlto bendra kryptis, anot Europos pareigūnų, jau nustatyta: Europa stiprins savo pastangas ir prisiims didesnę atsakomybę už gynybą.
Vienas Europos diplomatas pabrėžė, kad nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų bus tęsiamas pasirinktas kelias.
Pralaimėjimas gali paskatinti veikti dar agresyviau
Europoje baiminamasi ne tik to, kad D. Trumpas netaps nuosaikesnis, bet ir galimo padėties pablogėjimo po rinkimų.
Jeigu respublikonai išlaikytų Kongreso kontrolę, prezidentas galėtų pasijusti dar labiau užtikrintas. Tačiau pralaimėjimas taip pat gali paskatinti jį nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų, didinant įtampą užsienyje.
Analitinio centro „German Marshall Fund“ kviestinis ekspertas Bruce’as Stokesas priminė, kad JAV istorijoje yra buvę prezidentų, kurie susidūrę su sunkumais šalies viduje daugiau dėmesio skirdavo tarptautinei politikai.
Baltieji rūmai ir toliau galėtų kelti nerimą Europoje – nuo konflikto Irane aštrinimo iki dar didesnio spaudimo Ukrainai.
B. Stokeso teigimu, D. Trumpas parodė negalintis pakęsti, kai nėra dėmesio centre. Todėl, jei norint jį išlaikyti reikės aktyviau veikti pasaulinėje arenoje – teigiamai ar neigiamai, – tikėtina, kad jis taip ir elgsis.
