Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad didesnis nei 7,5 proc. statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas padidintų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkė Ineta Kursevičienė suabejojo, kas nutiks, kai pareigūnai dėl finansinių priežasčių nebegalės tęsti tarnybos.
Ji teigė, kad šiandien dalis pareigūnų tarnauja vedami pareigos, atsakomybės ir meilės Tėvynei, tačiau klausė prezidento, ką valstybė darys, jei jie paprasčiausiai nebeišgalės dirbti.
I. Kursevičienės vertinimu, G. Nausėdos pozicija verčia klausti, kaip valstybė vertina vidaus saugumą ir žmones, nuo kurių priklauso gyventojų apsauga. LPDPS pirmininkė taip pat abejojo, ar 7,5 proc. yra objektyvi riba, kurios neįmanoma peržengti, ar tik ta riba, ties kuria politikams patogiausia sustoti.
Profesinė sąjunga kritikuoja sprendimus dėl atlyginimų
Pasak I. Kursevičienės, pareigūnų bendruomenė jau ne vienus metus atkreipia dėmesį į nekonkurencingus atlyginimus, darbuotojų trūkumą, didėjantį darbo krūvį ir būtinybę užtikrinti tvarų statutinių tarnybų finansavimą.
Ji pabrėžė, kad valstybės saugumas negali būti vertinamas tik pagal jos sienų apsaugą – ne mažiau svarbu, kad saugu būtų ir šalies viduje.
LPDPS pirmininkė pripažino, kad stipri kariuomenė yra būtina, tačiau ji negali pakeisti policijos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių ir kitų statutinių pareigūnų darbo.
Jos teigimu, kalbant apie atlyginimų didinimą pirmiausia neturėtų būti akcentuojama galima žala biudžetui. Esą taip pat būtina įvertinti riziką, kurią valstybei kelia per mažos investicijos į vidaus saugumą užtikrinančius žmones.
I. Kursevičienė ragino skaičiuoti ir patyrusių pareigūnų praradimo, naujų darbuotojų pritraukimo sunkumų, nepakankamo tarnybų pajėgumo bei mažėjančio pasitikėjimo valstybe kainą.
Profesinės sąjungos pirmininkė pabrėžė, kad reikalavimas didinti pareigūnų atlyginimus nėra siekis juos išskirti kitų viešojo sektoriaus darbuotojų sąskaita. Jos nuomone, valstybė turi tinkamai atlyginti visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kartu atsižvelgdama į specifines statutinių pareigūnų darbo sąlygas: didesnę riziką, atsakomybę ir pamaininį darbo režimą.
I. Kursevičienė teigė, kad pašaukimas negali apmokėti kasdienių sąskaitų, išlaikyti šeimų ar kompensuoti metų metus trukusio nepakankamo tarnybų finansavimo.
Profesinė sąjunga paragino prezidentą atsakyti, ar 7,5 proc. atlyginimų augimas iš tiesų pakankamas ilgalaikėms statutinių tarnybų personalo ir darbo užmokesčio problemoms spręsti. Taip pat prašoma įvardyti konkrečius veiksmus vidaus saugumui užtikrinti ir paaiškinti, kaip ateinančiais metais bus garantuojamas nuoseklus pareigūnų atlyginimų augimas.
I. Kursevičienės teigimu, pareigūnai kasdien prisiima atsakomybę už valstybę, todėl dabar valstybė turi prisiimti atsakomybę už juos.
Kaip skelbta, prezidentas G. Nausėda antradienį sakė, kad 2027 metais statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti apie 7,5 proc. Pasak jo, spartesnis augimas didintų valstybės biudžeto deficitą.
Vyriausybei pritarus 2027 metų valstybės biudžeto projektui, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nurodė, kad statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc., arba maždaug 128 eurais į rankas. Ministras taip pat pripažino, kad dabartinis finansavimas nepadengia visų statutinių tarnybų poreikių, todėl bus ieškoma galimybių skirti papildomų lėšų.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas kritikavo biudžeto projekte numatytą finansavimą. Profesinių sąjungų duomenimis, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta apie 35 mln. eurų, nors papildomas statutinių įstaigų finansavimo poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų.
