Konstituciniame Teisme (KT) pradėtas nagrinėti Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos skundas dėl atsisakymo suteikti jai valstybės pripažinimą. Posėdis vyko nedalyvaujant Seimo atstovui – Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Laurynui Šedvyčiui.
L. Šedvydis teismui pranešė negalėsiantis dalyvauti, nes yra išvykęs į komandiruotę Jungtinėse Valstijose. KT nusprendė bylą nagrinėti be suinteresuotos šalies atstovo.
Bendrijos atstovas sprendimą vadina diskriminaciniu
Jehovos liudytojams atstovaujantis teisininkas Marius Ruzas posėdyje pareiškė, kad Seimo nutarimas atsisakyti suteikti bendrijai valstybės pripažinimą yra diskriminacinis ir nesuderinamas su Konstitucija, įstatymais bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Jo teigimu, ši byla susijusi su diskriminacija dėl tikėjimo ir religiniu pliuralizmu, kurį pats KT yra įvardijęs kaip būtiną demokratinės valstybės elementą. M. Ruzas pabrėžė, kad būtent KT yra paskutinė institucija, galinti įvertinti konstitucinį teisingumą ir ištaisyti, bendrijos vertinimu, dėl neteisėto Seimo sprendimo susidariusią padėtį.
Teisininkas priminė, kad Konstitucijoje religinei bendrijai valstybės pripažinimas siejamas su dviem pagrindinėmis sąlygomis: ji turi turėti atramą visuomenėje, o jos mokymas ir praktika negali prieštarauti įstatymams bei dorai.
M. Ruzo vertinimu, Jehovos liudytojai nėra nauja ar visuomenei nežinoma religinė bendruomenė. Lietuvoje jie veikia daugiau nei 100 metų – dabartinėje šalies teritorijoje veiklą pradėjo 1912 metais Klaipėdos krašte.
Teisininkas taip pat nurodė, kad 2021 metais Jehovos liudytojai buvo devinta pagal dydį religija Lietuvoje ir turėjo daugiau narių nei trys tradicinės religinės bendrijos. Tų metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Jehovos liudytojais save įvardijo 2118 žmonių, arba 0,075 proc. Lietuvos gyventojų.
Anot M. Ruzo, Teisingumo ministerija yra pripažinusi, kad bendrija turi Konstitucijoje numatytą atramą visuomenėje, o jos veikla yra teisėta. Jis taip pat teigė, kad valstybė Jehovos liudytojams iki šiol nėra pareiškusi pastabų ar priekaištų, taip pat niekada nebuvo pradėta jų veiklos ribojimo ar likvidavimo procedūra.
Bendrijos atstovo teigimu, Seimas Jehovos liudytojus vertino kitaip nei pripažintas religines bendrijas, nes pastarųjų mokymai niekada nebuvo tikrinami. Todėl, jo vertinimu, net ir vėliau paaiškėjus, kad kurios nors iš jų mokymas prieštarauja įstatymams ar dorai, jų tradicinės religinės bendrijos statusas nebūtų panaikintas.
Ginčas kilo dėl kraujo perpylimo ir karinės tarnybos
Atsakydamas į Seimo argumentus dėl Jehovos liudytojų pozicijos kraujo perpylimo klausimu, M. Ruzas teigė, kad poveikį tikinčiųjų sveikatai gali turėti ir kitų tradicinių religijų apeigos bei praktikos. Jis kaip pavyzdžius nurodė ilgą ir griežtą stačiatikių pasninką bei žydų ir musulmonų praktikuojamą berniukų kūdikių apipjaustymą.
Teisininkas pabrėžė, kad pagal Lietuvos teisę pilnametis pacientas turi teisę atsisakyti gydymo, o sprendimus dėl būtinosios pagalbos nepilnamečiams priima gydytojai. Todėl, jo vertinimu, Jehovos liudytojų religinis mokymas šiuo aspektu neprieštarauja Lietuvos įstatymams.
M. Ruzas taip pat nurodė, kad Teisingumo ministerija, rengdama Seimui išvadą apie bendriją, kreipėsi į keturias valstybės institucijas ir nenustatė nė vieno atvejo, kai nepilnamečiui kraujas būtų perpiltas prieš Jehovos liudytojų tėvų valią.
Kalbėdamas apie karinę prievolę, teisininkas teigė, kad Jehovos liudytojai jos neatsisako – jie renkasi įstatymuose numatytą alternatyvią civilinę tarnybą. Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimas, leidžiantis dėl religinių įsitikinimų atlikti alternatyviąją civilinio pobūdžio tarnybą, įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną. Iki tol buvo galima tik alternatyvi karinė tarnyba.
Pasak M. Ruzo, Jehovos liudytojų mokymas neleidžia įsivaizduoti situacijos, kai jie su ginklu kariautų prieš kitus Jehovos liudytojus. Jis patvirtino, kad bendrijos nariai jau atlieka alternatyviąją tarnybą.
Teisininkas taip pat paaiškino, kad valstybės pripažinimas religinei bendrijai suteikia įvairių teisių ir lengvatų: mokesčių lengvatas, galimybę dėstyti tikybą mokyklose, sudaryti santuokas, gauti valstybės skiriamas lėšas bei dvasininkų sveikatos draudimą.
Seimas pripažinimo nesuteikė 2024 metais
2024 metų birželio 6 dieną Seimas priėmė nutarimą nesuteikti Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai valstybės pripažinimo. Parlamentas nurodė, kad bendrija neatitinka Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinto reikalavimo, jog jos mokymas bei apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai.
Seimo dokumente teigiama, kad Jehovos liudytojų mokymas, draudžiantis kraujo perpylimą, nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į gyvybę ir valstybės garantuojama sveikatos apsauga. Ypač akcentuota vaikų gyvybės ir sveikatos apsauga.
Parlamentas taip pat nurodė, kad bendrijos mokymas, draudžiantis ginklu ginti valstybę arba prisidėti prie jos gynybos neginkluotu būdu, įskaitant karo ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti konstitucinės pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Jehovos liudytojai KT pateikė individualų konstitucinį skundą ir prašo įvertinti, ar Seimo sprendimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms minties, tikėjimo, sąžinės laisvėms bei laisvei reikšti įsitikinimus.
Į KT bendrija kreipėsi po to, kai Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė nagrinėti jos skundą dėl Seimo nutarimo panaikinimo. Prašymą suteikti pripažintos religijos statusą Jehovos liudytojų bendruomenė Seimui pateikė 2017 metais.
