Įsitikinimas, kad „nieko neskauda“ arba kad negalavimus galima tiesiog „pakentėti“, kartais baigiasi skaudžiomis pasekmėmis. Gydytojas urologas Marius Anglickis pabrėžia, kad kai kurios ligos ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, o vėžys gali būti diagnozuojamas ir jauniems žmonėms. Todėl atsiradus neraminantiems požymiams delsti nereikėtų.
Specialisto teigimu, geriausia sveikata rūpintis dar prieš pasirodant simptomams. Jis palygino tai su automobilių technine apžiūra, kuri Lietuvoje privaloma kas dvejus metus, ir sakė, kad valstybei automobilio būklė kartais rūpi labiau nei žmogaus sveikata.
Urologas pasakojo, kad jo kabinete vis dar apsilanko žmonių, įsitikinusių, jog yra visiškai sveiki, nes 20 ar 30 metų niekuo nesiskundė. Tačiau ištyrus kai kuriems nustatomas vėžys, akmenys ar kitos problemos. Apie tai M. Anglickis kalbėjo „Žinių radijo“ eteryje.
Erekcijos sutrikimai gali būti rimtas perspėjimas
Gydytojo teigimu, tyrimai rodo: nuo pirmųjų simptomų iki vizito pas gydytoją vyras vidutiniškai laukia net dvejus metus. Vienas iš galimų ankstyvų požymių – erekcijos sutrikimai.
M. Anglickis pabrėžė, kad erekcija yra svarbus bendros vyro sveikatos rodiklis, o ne vien lytinio gyvenimo klausimas. Jeigu erekcija sutriko, tačiau žmogus nekeičia gyvenimo būdo – nemeta rūkyti, nepradeda daugiau judėti ir sveikiau maitintis – labai padidėja tikimybė, kad per 5–7 metus gali išsivystyti insultas arba infarktas.
Pasak urologo, taip yra todėl, kad varpos kraujagyslės yra ypač jautrios. Jos gali užsikimšti anksčiau nei širdies kraujagyslės. Todėl gydytojas erekciją vaizdingai palygino su kanarele šachtoje: jei paukštis nutyla, tai reiškia, kad reikia nedelsiant reaguoti į pavojų. Panašiai ir dingusi erekcija gali įspėti apie vėliau gresiančias širdies bei kraujagyslių ligas.
Vyrų sveikatai svarbūs ir kiti pokyčiai: susilpnėjusi šlapimo srovė, padažnėjęs šlapinimasis ar būtinybė du tris kartus per naktį keltis į tualetą.
Gydytojas ragino kreiptis kuo anksčiau, nes laiku nustatytą problemą paprastai išspręsti lengviau ir pigiau. Jis tai palygino su automobiliu: kol neužsidegė geltona ar raudona įspėjamoji lemputė, remontas dažnai būna paprastesnis, o delsiant išlaidos gali smarkiai išaugti.
Sėklidžių vėžio pikas – 18–25 metai
Į urologą nereikėtų kreiptis tik sulaukus vyresnio amžiaus. Nėra nustatyta konkreti riba, nuo kada būtina pradėti tikrintis, tačiau, M. Anglickio teigimu, kuo anksčiau tai daroma, tuo geriau. Jis rekomenduoja profilaktiškai pasitikrinti kas porą metų.
Urologas sakė kasmet atsitiktinai nustatantis sėklidžių vėžį bent penkiems jauniems vyrams. Šios ligos dažniausias amžius – 18–25 metai. Be to, 25 ar 35 metų pacientams jam yra tekę diagnozuoti inkstų vėžį. Specialistas pabrėžė, kad itin svarbu ligą aptikti ankstyvoje stadijoje.
Urologai gydo ne tik vyrus. Moterys taip pat gali susidurti su šlapimo pūslės ir inkstų akmenimis, šlapimo pūslės vėžiu ar kitais navikais.
M. Anglickis pateikė pacientės pavyzdį: atliekant atsitiktinį echoskopinį tyrimą jai buvo rastas nedidelis inksto navikas. Tokiu atveju prognozė greičiausiai bus gera – kontroliuojant echoskopu naviką galima pasiekti adata ir prideginti.
Jei pacientė būtų atėjusi po penkerių ar šešerių metų, kai liga jau būtų išplitusi, išgydyti ją greičiausiai nebebūtų įmanoma. Tuomet būtų taikomas tik simptominis gydymas, imunoterapija ar chemoterapija, galintys pratęsti gyvenimą. Todėl gydytojas pacientams sako, kad geriau šimtą kartų apsilankyti be reikalo nei vieną kartą neateiti tada, kai pagalba jau būtina.
Simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad liga neatsirado
Gydytojas prisiminė ir pacientą, kuriam prieš porą metų buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Vyras turėjo sugrįžti pakartotiniam įvertinimui, tačiau nebeatėjo, nes nieko neskaudėjo ir manė, kad su sveikata viskas gerai. Vėliau jam buvo nustatytas vėžys.
M. Anglickis ragino nelaukti, kol pasirodys ryškiausi ligos požymiai. Jo teigimu, moterims profilaktiniai vizitai pas ginekologą yra įprasti, o vyrams taip pat reikėtų reguliariai apsilankyti pas urologą. Dešimt ar penkiolika minučių, skirtų patikrai, gali padėti užkirsti kelią daugybei problemų.
Gydytojas pastebi, kad jaunoji karta į savo sveikatą žiūri atsakingiau: pajutę skausmą, erekcijos pokyčius ar kitus negalavimus jauni žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus, pasiima siuntimą ir išsitiria.
Lietuvoje jau 20 metų vykdoma visuotinė prostatos vėžio patikros programa. Joje gali dalyvauti visi 50 metų sulaukę vyrai. Jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, tikrintis galima pradėti anksčiau – nuo 40 metų. M. Anglickis šią programą vadino didele galimybe, tačiau apgailestavo, kad žmonės ne visada ja pasinaudoja.
Stresas ir mikroplastikas – papildomi sveikatos rizikos veiksniai
Vienu svarbiausių sveikatą žalojančių veiksnių gydytojas įvardijo stresą. Psichologinis stresas organizme gali virsti oksidaciniu stresu, kuris pažeidžia ląsteles. Jis gali būti susijęs tiek su vėžio atsiradimu, tiek su kraujagyslių kalkėjimu. Tuomet pirmiausia gali nukentėti varpos kraujotaka, vėliau – širdies kraujagyslės, o galiausiai išsivystyti infarktas, insultas ir kitos ligos. Visiškai išvengti streso, pasak gydytojo, neįmanoma.
Dar vienu šiuolaikinio pasaulio iššūkiu M. Anglickis vadino mikroplastiką. Europos urologų asociacijos konferencijoje, kurioje jis neseniai lankėsi, pristatyta studija parodė, kad mikroplastiko randama kiekvieno vyro sėklidžių audinyje.
Gydytojas teigė, kad mikroplastikas gali būti susijęs su žemu testosterono kiekiu, vaisingumo sutrikimais, endokrininės sistemos problemomis ir galimai didesniu onkologinių ligų dažniu. Jo visiškai išvengti sudėtinga, nes mikroplastiko į organizmą patenka kvėpuojant, valgant, geriant ar net kramtant gumą, o audiniuose jis kaupiasi.
