Nuskynus paskutines uogas šilauogių krūmų nereikėtų palikti likimo valiai. Priežiūra prieš žiemą gali turėti reikšmingos įtakos augalų būklei ir kitų metų derliui. Sodininkystės svetainė „This Is My Garden“ rekomenduoja rudenį papildyti mulčio sluoksnį, užtikrinti pakankamą drėgmę ir tinkamai išgenėti krūmus. Vis dėlto vieno darbo šiuo metu geriau imtis neskubėti – šilauogių tręšimo.
Pasibaigus derėjimui, krūmai vis dar ruošiasi žiemai, todėl prieš šalčius verta atlikti kelis svarbius darbus. Jie padės augalams išlikti sveikiems ir lengviau pradėti kitą augimo sezoną.
Prie šaknų atkurkite mulčio sluoksnį
Šilauogių šaknys auga negiliai, todėl joms pavojingi dažni temperatūros pokyčiai, kai dirva pakaitomis atšyla ir įšąla. Dėl to prieš žiemą reikėtų pasirūpinti tinkama apsauga – mulčio sluoksniu.
Šaknų zonoje patariama palaikyti maždaug 10–15 centimetrų storio mulčio sluoksnį. Pavasarį paskleistas mulčias per vasarą gali susigulėti ir suirti, tad rudenį jį verta papildyti.
Tam tinka pušų spygliai, medžio drožlės ir pušų žievė. Pušų pagrindo medžiagos šilauogėms ypač naudingos, nes joms yrant dirvožemis gali tapti rūgštesnis.
Tačiau mulčio nereikėtų supilti tiesiai prie pagrindinių stiebų. Aplink juos būtina palikti nedidelį tarpą, kad stiebai nepradėtų pūti.
Vandens reikia ir po derliaus nuėmimo
Pasibaigęs derlius nereiškia, kad šilauogių galima nebelieti. Drėgmė svarbi ir rudenį, kai augalai ruošiasi žiemos laikotarpiui.
Augimo sezono metu šilauogėms paprastai reikia maždaug 2,5 centimetro kritulių arba tokio pat kiekio, gaunamo papildomai laistant, per savaitę. Toks poreikis išlieka ir rudenį – vanduo padeda krūmams išlaikyti gerą būklę bei pasirengti kitų metų derėjimui.
Laistyti geriausia anksti ryte arba vėlai vakare, pilant vandenį prie pat augalo pagrindo. Taip sumažėja garavimas, o ant lapų patenka mažiau drėgmės, galinčios sudaryti palankias sąlygas pelėsiui.
Dirvai įšalus, laistymą reikėtų nutraukti. Vėl laistyti galima pradėti ankstyvą pavasarį.
Genėjimą pradėkite tik nukritus visiems lapams
Genėjimas taip pat yra svarbi rudens priežiūros dalis, tačiau jo nereikėtų atlikti per anksti. Patariama palaukti, kol krūmai pereis į ramybės būseną – tai paprastai matyti tada, kai augalai būna numetę visus lapus.
Pirmiausia reikia įvertinti šakas ir išpjauti nulūžusias, nudžiūvusias, ligotas bei silpnas. Taip pat verta pašalinti besitrinančius ūglius: pažeidus jų žievę, ligos ir kenkėjai lengviau patenka į augalą.
Jeigu šakos nusvirusios ir siekia žemę, jas galima patrumpinti, kad krūmas išlaikytų tinkamą formą.
Genint rekomenduojama pašalinti apie penktadalį senesnių stiebų, paliekant stipriausias ir sveikiausias šakas. Tai pagerina oro cirkuliaciją krūmo viduje ir padeda išvengti pernelyg didelio stiebų skaičiaus.
Per tankūs krūmai gali subrandinti smulkesnes uogas ir duoti mažesnį derlių, todėl kasmetinis genėjimas svarbus jau kelerius metus augantiems augalams.
Vis dėlto pirmaisiais dvejais metais po pasodinimo šilauogių genėti nerekomenduojama. Tuo metu joms svarbiausia įsitvirtinti dirvoje ir užauginti sveikus stiebus.
Rudeninis tręšimas gali pakenkti
Trąšos gali paskatinti naują augimą tada, kai šilauogės turėtų ruoštis ramybės laikotarpiui. Prieš pat šalčius išaugę jauni ūgliai gali būti pažeisti šalčio, o vėlyvas tręšimas gali pakenkti ir viso krūmo būklei.
Tręšti šilauoges geriau pavasarį, kai dirva sušyla ir pradeda augti nauji ūgliai. Trąšas taip pat galima naudoti vasaros pradžioje ar viduryje – maždaug birželį arba liepą, augalams baigus derėti.
Taigi rudenį svarbiausia ne skatinti naują augimą, o padėti krūmams pasiruošti žiemai. Prieš prasidedant šalčiams verta papildyti mulčią, pasirūpinti drėgme ir genėti tik tinkamu metu.
