Susidūrimas įvyksta per kelias sekundes, tačiau aiškinimasis, kas dėl jo atsakingas, gali užsitęsti gerokai ilgiau. Prie apgadintų automobilių vairuotojai neretai skirtingai prisimena aplinkybes, o kartais vienas iš jų neigia tai, kas kitam atrodo akivaizdu. Taip nutinka tiek po didesnės avarijos, sutrikdžiusios eismą, tiek po nedidelio smūgio, kai matomas tik įlenktas automobilio sparnas.
Jeigu eismo įvykio dalyviai nesutaria, aplinkybes aiškinasi policija. Tuomet vertinami ne tik vairuotojų paaiškinimai, bet ir objektyvūs duomenys – nuotraukos, liudytojų parodymai bei vaizdo registratoriaus įrašai. Juose gali būti matoma ne tik pati susidūrimo akimirka, bet ir tai, kas vyko prieš ją.
Įrašas gali padėti atkurti įvykių seką
BTA Draudimo žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova teigia, kad klientai vaizdo registratorių medžiagą draudikams pateikia gana retai.
Dažniausiai eismo įvykio dalyviai susitaria ir užpildo deklaraciją, todėl papildomų įrodymų neprireikia. Tačiau kilus ginčui vaizdo įrašas gali atskleisti, kuris manevras buvo atliktas pirmas, ar automobilis persirikiavo ir kas tuo metu vyko sankryžoje.
K. E. Karpovos teigimu, po avarijos patiriamas stresas gali lemti, kad žmonės skirtingai pastebi ar prisimena detales, nors ir nesiekia nieko suklaidinti. Todėl įrašas leidžia patikrinti jų paaiškinimus ir nuosekliai atkurti įvykių eigą. Naudingas gali būti ir kito, avarijoje nedalyvavusio, tačiau šalia važiavusio vairuotojo registratoriaus įrašas.
Draudikė prisimena skaudų atvejį, kai prie stovinčio automobilio priėjęs žmogus, norėjęs į jį įsėsti, pateko į važiuojančio BTA kliento automobilio kelią ir žuvo. Pasak K. E. Karpovos, registratoriaus medžiaga padėjo atkurti įvykio aplinkybes ir įvertinti vairuotojo atsakomybę. Tokiais atvejais vaizdo įrašas gali būti svarbus ne tik sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
Vis dėlto vien tai, kad susidūrimas užfiksuotas, dar neleidžia automatiškai nustatyti kaltininko. Kameros matymo lauke gali nebūti kito automobilio, šviesoforo signalo ar ankstesnio manevro. Svarbios detalės gali būti neįžiūrimos ir dėl tamsos, kritulių ar atspindžių.
Dėl šios priežasties įrašas vertinamas kartu su vairuotojų pasakojimais, įvykio vietos nuotraukomis, automobilių pažeidimais ir, prireikus, ekspertizių išvadomis.
Tačiau net ir vertingas vaizdas nepadės, jeigu jis bus prarastas. Kadangi registratoriai dažnai filmuoja cikliškai, senesnius failus laikui bėgant pakeičia nauji. K. E. Karpova pataria reikiamą medžiagą kuo greičiau išsaugoti ir pasidaryti jos kopiją. Reikėtų išlaikyti ne tik susidūrimo momentą, bet ir vaizdą prieš jį bei po jo, o draudikui perduoti originalų, neredaguotą failą.
Praktikoje įrašo kartais prireikia tik vėliau, kai eismo įvykio dalyviai pradeda nesutarti dėl aplinkybių. Tuo metu failas jau gali būti perrašytas nauja medžiaga.
Viešinti įrašą internete gali būti rizikinga
Išsaugoti vaizdo registratoriaus failą ir pateikti jį draudikui ar policijai nėra tas pats, kas paskelbti jį viešai, kad jį pamatytų tūkstančiai žmonių.
Pasak pašnekovės, asmeniškai viešindamas tokią informaciją žmogus gali peržengti asmeninio naudojimo ribas, todėl konkrečiu atveju jam gali būti taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
I. Mauricienė aiškina, kad privačiam asmeniui, registratoriumi filmuojančiam ne dėl verslo ar profesinės veiklos, BDAR paprastai netaikomas – tokiu atveju galioja vadinamoji namų ūkio išimtis. Vis dėlto jeigu konkrečioje situacijoje ši išimtis negalioja, asmens duomenys turi būti renkami laikantis BDAR principų ir turint teisėtą pagrindą. Todėl svarbu įvertinti ir tai, kokiu tikslu įrašas padarytas, ir kur jis vėliau paskelbtas.
Viešinimas gali paveikti ne vien vairuotoją, kurio elgesį norėta parodyti. Vaizdo medžiagoje gali būti matomi nukentėję žmonės, vaikai ar kiti su ginču nesusiję asmenys.
I. Mauricienė primena, kad viešai paskelbti eismo nelaimės vaizdai gali sukelti skaudžių išgyvenimų arba tapti patyčių priežastimi. Asmenys, manantys, jog paskelbtu įrašu buvo pažeistos jų teisės, priklausomai nuo aplinkybių gali kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą arba teismą.
Duomenų tvarkymo požiūriu nesvarbu, ar registratorius filmuoja važiuojantį automobilį, ar aplinką stovint ir veikiant parkavimo režimui – abiem atvejais fiksuojama aplinka.
I. Mauricienė taip pat nurodo, kad privačiam vairuotojui, kuriam taikoma namų ūkio išimtis, BDAR nenustato konkretaus įrašų saugojimo termino. Tačiau nepagrįstai ilgai jų laikyti nereikėtų.
Jeigu vaizdo medžiagoje užfiksuotas incidentas ir jos reikia savo teisėms ginti, konkretų failą rekomenduojama išsaugoti atskirai iki teisinių procesų pabaigos.
