Lietuvos vairuotojai dyzelino pilasi vis mažiau. Degalinių duomenimis, rugsėjį šių degalų pardavimai buvo 8 proc. mažesni nei tuo pačiu metu pernai. Verslo atstovai ragina valdžią kitąmet nebedidinti mokesčių ir peržiūrėti akcizų politiką, nes Lenkijoje dyzelino litras kainuoja daugiau kaip 40 centų mažiau.
Lietuvos degalinėse dyzelinas išlieka brangus – visą spalį litro kaina laikėsi ties 2,20 euro riba. Galutinę kainą lemia rinkoje jaučiamas dyzelino trūkumas ir didelės naftos perdirbėjų maržos. Iš visų Europos Sąjungos valstybių dyzelinas brangesnis tik Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje.
Iki 2027 metų kaimyninės šalys dyzelinui taiko mažesnius mokesčius ir akcizus, todėl kainų atotrūkis yra itin ryškus. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalio 19 dieną dyzelino litras Lenkijoje buvo 43 centais pigesnis nei Lietuvoje, o Latvijoje – 16 centų pigesnis.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad degalų kaina be mokesčių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse beveik nesiskiria – atotrūkis siekia maždaug centą. Tačiau mokesčiai sudaro daugiau kaip 40 proc. galutinės kainos. Kadangi kaimynės tiek šiaurėje, tiek pietuose aktyviai mažina mokesčius, Lietuvai, nekeičiančiai savo politikos, jas pasivyti ar konkuruoti tampa labai sunku.
Dyzelino pardavimai mažėja, o akcizai ir toliau augs
Lietuvos degalinių atstovai skelbia, kad dėl didelio kainų skirtumo su kaimyninėmis šalimis rugsėjį dyzelino parduota apie 8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu mėnesiu. Nuo kitų metų degalai, remiantis ankstesnės valdžios sprendimais, dar brangs: dyzelino litras turėtų pabrangti 9 centais, benzino – 3 centais.
Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė ragina bent 2027 metais nebedidinti degalų akcizų. Vis dėlto, jos teigimu, kol kas nematyti ženklų, kad mokestinės politikos planai būtų keičiami.
Artimiausiu metu vairuotojai taip pat neturėtų tikėtis palankesnių skaičių degalinių švieslentėse. I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį į vėl išaugusią naftos kainą – ji pasiekė 114 dolerių už barelį. Situaciją papildomai kaitina atsinaujinusios husių atakos, suintensyvėjusios ir keliančios grėsmę Saudo Arabijos energetikos infrastruktūrai.
Degalinių atstovai siūlo susigrąžinti dalį verslo, kuris degalus perka kaimyninėse šalyse, dalijantis su įmonėmis dalimi jų sumokėto akcizo.
K. Čeredničenkaitė pabrėžia, kad per Lietuvą važiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės naudoja šalies kelius, išmeta CO2, tačiau degalais pildosi kitose valstybėse ir taip papildo jų biudžetus. Todėl, jos manymu, šią situaciją reikėtų išnaudoti ir efektyviau organizuoti akcizų surinkimą.
Kol kas gyventojai gali pasidžiaugti, kad brangstant degalams ir dujoms nepabrango kai kurios kitos prekės, įskaitant maisto produktus. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, skaičiuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, per metus sumažėjo beveik 2 proc. Tačiau ekonomistai įspėja, kad tokia defliacija ilgai neturėtų trukti.
