Tituluočiausia Lietuvos plaukų stilistė Inga Bagdonaitė po pasaulio čempionato Paryžiuje išvyko į Pietų Korėją. Seule jos laukė tarptautinė grožio paroda ir iš anksto suderinti susitikimai, tačiau kelionėje netrūko ir asmeninių įspūdžių: ją nustebino neįprasta atliekų rūšiavimo kontrolė, įsiminė masažas su tempimo pratimais bei gardžiausias kada nors ragautas omaras. Nors prieš kelionę ji nerimavo dėl saugumo ir švaros, dabar svarsto į šią šalį sugrįžti ilgesniam laikui.
I. Bagdonaitė pripažino prieš kelionę įsivaizdavusi, kad Pietų Korėjoje gali būti nešvaru ir nesaugu. Tačiau Seule ji pamatė itin tvarkingą aplinką, o žmonės pasirodė besišypsantys ir malonūs.
Rūšiavimą tikrino keli žmonės
Seule stilistė su kolege praleido tris naktis. Jos rėmėsi iš anksto surinktais patarimais, ką aplankyti ir kur užsukti, tačiau didžiąją laiko dalį užėmė profesiniai susitikimai, todėl miestą teko tyrinėti tarp suplanuotų darbų.
Nors sostinėje buvo daug žmonių, I. Bagdonaitė nepasijuto patekusi į chaosą. Jai labiausiai įstrigo tvarka ir pagarbus bendravimas.
Ypač viešnią nustebino dėmesys atliekų rūšiavimui. Nuomojamame būste neužteko šiukšles tiesiog išnešti – buvo tikrinama, ar jos tinkamai atsidūrė atitinkamuose konteineriuose.
Pasak stilistės, viena moteris patikrino, kaip jos su kolege surūšiavo atliekas, ir paaiškino, ką kur reikėtų mesti. Tuo metu dar vienas žmogus prižiūrėjo, ar viskas atliekama teisingai. Ši patirtis I. Bagdonaitę paskatino svarstyti, kad ir Lietuvoje neužtenka vien nustatyti rūšiavimo taisykles – reikėtų labiau kontroliuoti, kaip jų laikomasi.
Atvykusi tiesiai iš Paryžiaus, I. Bagdonaitė abu miestus lygino. Jos matytose Prancūzijos sostinės vietose buvo daugiau šiukšlių, taip pat dažniau pasitaikė gatvėse nakvojančių žmonių. Skyrėsi ir bendravimo patirtis: Pietų Korėjoje žmonės stengėsi kalbėti angliškai, o Paryžiuje jai dažniau teko pačiai ieškoti būdo susikalbėti prancūziškai.
Maistą ruošė tiesiai prie stalo
Seule I. Bagdonaitę sužavėjo ne tik maisto šviežumas, bet ir jo ruošimo procesas. Lankytose vietose patiekalai buvo gaminami svečių akivaizdoje, o kai kur valgytojai galėjo prie šio proceso prisidėti.
Ant stalo būdavo pastatomas puodas arba kepimo įranga, sudedami švieži produktai, daržovės ir žolelės. Darbuotojai čia pat viską supjaustydavo, paruošdavo, o prireikus lankytojai galėdavo maistą pakepti ilgiau.
Prie patiekalų dažnai būdavo patiekiama kopūstų ir kitų priedų, tačiau didžiausią įspūdį stilistei paliko jūrų gėrybės. Ypač ji gyrė omarą, kurį pavadino skaniausiu iš kada nors ragautų.
Valgant teko išbandyti ir lazdeles. Nors I. Bagdonaitė jomis naudotis mėgino, iki vietinių įgūdžių, jos pačios vertinimu, dar trūksta.
Vakarieniaudama ji pastebėjo nemažai vyrų kompanijų, kurios kartu valgė, bendravo ir leido laiką. Moterų tokiose grupėse ji matė mažiau. Keliautoja taip pat paragavo vietinio ryžių gėrimo, kurio skonis jai patiko.
Kainos didelės nuostabos nesukėlė – stilistei pasirodė, kad jos iš esmės panašios į Lietuvoje esančias.
Viena įsimintiniausių patirčių tapo masažas. Prieš procedūrą I. Bagdonaitė persirengė šortais ir marškinėliais, o masažo metu buvo atliekami ir tempimo judesiai. Nors įvairių masažų ji yra išbandžiusi ne kartą, ši procedūra išsiskyrė ir savo atlikimo būdu, ir pojūčiais.
Parodoje susitikimai buvo suderinti iš anksto
Į tarptautinę grožio parodą stilistė su bendrakeleivėmis atvyko jau žinodama, su kokiais atstovais susitiks ir kokių produktų ieškos. Pokalbiai su dominančių priemonių gamintojais bei tiekėjais buvo suplanuoti dar prieš kelionę.
I. Bagdonaitė ieškojo veido ir plaukų priežiūros priemonių, kuriomis galėtų papildyti savo parduotuvės asortimentą. Iš parodos ji parsivežė ir veido kaukių, kurioms, kaip pati sako, neatsispyrė.
Vis dėlto naujų pažinčių ji dar neskuba vadinti partnerystėmis. Prieš priimdama sprendimus stilistė nori produktus išbandyti pati, duoti jų draugams bei šeimai, o kai kurias priemones jau išmėgina ir klientės. Jai svarbu išsiaiškinti, kam produktas tinka, o kam ne, ir rekomenduoti tik tai, kuo pati įsitikino. Jei priemonė jai nepatiks, jos į asortimentą ji neįtrauks.
Nors kelionė buvo susijusi su grožio industrija, konkrečių naujų šukuosenų idėjų stilistė iš Pietų Korėjos neparsivežė. Stebėdama praeivius ji dažniausiai matė tamsius plaukus, tarp kurių pasitaikė rausvų ir šokoladinių atspalvių. Jaunimas rinkosi ir ryškesnius sprendimus – itin šviesiai dažytus plaukus, pašviesintus antakius bei spalvotas šukuosenas.
Per kelias dienas daugelis žmonių I. Bagdonaitė atrodė panašūs, todėl juos atskirti ne visada buvo lengva. Ji svarstė, kad daugiau įvaizdžio idėjų galbūt būtų pastebėjusi, jei kelionei būtų turėjusi daugiau laiko.
Pasaulio čempionatui ruošėsi pusmetį
Prieš skrydį į Pietų Korėją I. Bagdonaitė dalyvavo pasaulio čempionate Paryžiuje. Tam ji ruošėsi maždaug pusmetį, o pristatyto kūrinio koncepcija per tą laiką ne kartą keitėsi.
Stilistė išbandė įvairias formas ir sprendimus, tačiau ilgai jautė, kad rezultatas jos netenkina. Galiausiai ji sugrįžo prie artimų gamtos ir gėlių motyvų ir kūrinį sukūrė taip, kaip pati norėjo.
Vienai detalei paruošti kartais prireikdavo valandų, visos dienos ar net savaitgalio. Nesėkmingi bandymai kainavo ne tik laiką, bet ir pinigus – dalį naudotų plaukų tekdavo išmesti ir darbą pradėti iš naujo.
I. Bagdonaitė pabrėžė, kad žiūrovai nemato ašarų, nevilties ir akimirkų, kai atrodo, jog nieko nepavyks ir į konkursą nepavyks išvykti. Ruošiantis tenka vakarais ir savaitgaliais dirbti prie kūrinio, tuo metu atsisakant laiko su šeima ar draugais.
Be darbo su plaukais, reikia pasirūpinti makiažu, drabužiais, kelionės bilietais, apgyvendinimu ir dalyvio mokesčiu. Jei vykstama su komanda, išlaidų atsiranda dar daugiau.
Vis dėlto kūryba stilistei suteikia stiprių emocijų. Ji pripažino, kad po sunkaus darbo kartais svarsto, kam vėl to reikėjo, tačiau pats kūrimo procesas jai patinka ir primena meditaciją. Pasiekusi norimą rezultatą, ji jaučia euforiją ir džiaugiasi savo darbu.
Iš šalies atrodė rami, nors viduje virė jaudulys
Ilgas pasiruošimas neapsaugojo nuo jaudulio čempionato metu. I. Bagdonaitė bandė save raminti, susikaupti ir atlikti viską taip, kaip buvo suplanavusi.
Kiti vėliau jai sakė, kad ji atrodė rami, tačiau pati stilistė pasakojo, jog viduje jautė didžiulę įtampą. Konkurencija buvo stipri, kilo abejonių ir teko save drąsinti, bet galiausiai ji susikaupė ir darbą užbaigė.
Įveikti įtampą padėjo kitų Lietuvos atstovų ir KIGSA vadovės Jolantos Mačiulienės palaikymas. I. Bagdonaitė vertina tai, kad kolegos sugeba konkuruoti, bet kartu vieni kitus padrąsina ir palinki sėkmės.
Stilistė teigė čempionatuose dalyvaujanti todėl, kad jai patinka kūryba ir savo darbo pristatymo procesas. Savo kūrinį ji pati vertina kaip gražiausią, nes jis buvo būtent toks, kokio norėjo.
Kitais metais I. Bagdonaitė ketina pailsėti nuo pasiruošimo čempionatui ir daugiau laiko skirti atostogoms. Vienas iš jos planų – sugrįžti į Pietų Korėją ilgesnei kelionei, kad galėtų geriau pažinti šalį.
