Per savaitgalį Prancūzijoje per riaušes nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. parduotuvių – dvigubai daugiau, nei buvo skelbta vos diena anksčiau. Manoma, kad didžiąją dalį nuostolių turės padengti draudikai, tačiau kol kas jie neturi net preliminaraus vertinimo, kiek kainuos padaryti niokojimai.
Visoje Prancūzijoje vyksta protestai dėl pragyvenimo išlaidų ir viešųjų paslaugų. EPA/YOAN VALAT
Prancūzijos draudikų federacija „France Assureurs“ portalui „Euronews“ teigė, kad jos nariai įvairiais būdais padeda nukentėjusiems. Vis dėlto federacija kol kas negalėjo pasakyti nei preliminaraus nuostolių dydžio, nei kiek prašymų atlyginti žalą jau pateikta.
Federacijos krizių valdymo komanda bendradarbiauja su Prancūzijos valdžios institucijomis ir ieško būdų susidariusiai situacijai suvaldyti.
Nuo parduotuvių iki akcijų biržos
Sekmadienį prekybos tinklo „Carrefour“ vadovas Alexandre’as Bompard’as apskaičiavo, kad riaušės paveikė maždaug 1 500 parduotuvių. Jo teigimu, prekybos sektorius galėjo patirti kelių šimtų milijonų eurų nuostolių.
Tačiau pirmadienį vyriausybė paskelbė jau apie 3 tūkst. nukentėjusių parduotuvių. Vien „Carrefour“ pranešė apie žalą 50 savo prekybos vietų, o 20 iš jų buvo apiplėštos.
Neramumai paveikė ne tik veikiančius verslus, bet ir finansų rinkas. Pirmadienį Prancūzijos akcijų indeksas „CAC 40“ sumažėjo 1,1 proc. ir pasirodė prasčiau nei platesnis Europos indeksas „STOXX Europe 600“, kritęs 0,9 proc.
„Carrefour“ akcijos atpigo 2,2 proc., o prabangos prekių grupės LVMH – 1,8 proc. Tarp per savaitgalį apiplėštų objektų buvo ir „Louis Vuitton“ parduotuvė Marselyje.
Smuko ir draudimo bendrovių akcijos: Paryžiuje AXA vertė sumažėjo 1,3 proc., o perdraudimo bendrovės SCOR – 0,9 proc. Milane „Generali“ akcijos atpigo 2,3 proc., „Unipol“ – 3,2 proc.
Pirmadienį spaudimą pajuto ir Prancūzijos vyriausybės obligacijos. Dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo maždaug 8 baziniais punktais – iki 4,94 proc., o palyginamų Vokietijos obligacijų pajamingumas kilo mažiau nei 4 baziniais punktais.
Dėl šio pokyčio skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi kainos padidėjo iki maždaug 148 bazinių punktų.
2023-ųjų riaušės taip pat slėpė didesnę žalą
Neseniai Prancūzijoje vykę neramumai leidžia apytikriai įvertinti, kokio masto sąskaita gali būti pateikta ir šį kartą.
„Euronews“ skelbia, kad per 2023 m. birželį ir liepą vykusias riaušes apdrausti nuostoliai sudarė 793 mln. eurų. Draudikai tada išnagrinėjo apie 17 tūkst. prašymų atlyginti žalą, o vidutinė vieno prašymo suma siekė maždaug 46,6 tūkst. eurų.
Du trečdaliai visos sumos, arba apie 523 mln. eurų, teko parduotuvėms ir komercinėms patalpoms. Dar beveik 200 mln. eurų, sudarančių ketvirtadalį nuostolių, skirta nukentėjusioms vietos valdžios institucijoms. Buvo apgadinti savivaldybių administracijų pastatai, mokyklos ir autobusai.
Tačiau draudimo išmokų suma neparodė viso padarytos žalos masto. Vėliau Prancūzijos Senato tyrimas nustatė, kad turtui padaryta žala galėjo siekti beveik 1 mlrd. eurų. Dalis nuostolių nebuvo deklaruota, o kai kuriais atvejais draudimas padengė tik dalį išlaidų.
Šis ankstesnis pavyzdys svarbus todėl, kad dabar nukentėjusių parduotuvių skaičius, regis, jau viršijo 2023 metų neramumų mastą. Prancūzijos prekybos ir pramonės rūmai tuomet skaičiavo, kad buvo nuniokota apie 2 500 įmonių, o dabartinis vyriausybės paskelbtas nukentėjusių parduotuvių skaičius šį rodiklį jau pranoko.
Nuo ko priklausys kompensacijos?
Po 2023 metų riaušių išryškėjusias draudimo sistemos spragas Prancūzija bandė spręsti 2026 metų biudžeto įstatymu. Jame numatyta, kad tam tikrose turto draudimo sutartyse apsauga nuo riaušių padarytos žalos taps privaloma. Taip pat planuojama įkurti nacionalinį fondą dideliems draudikų nuostoliams padengti.
Fondą finansuotų draudimo bendrovės, mokėdamos įmokas, galinčias siekti iki 1,5 proc. atitinkamų draudimo įmokų. Valstybė savo ruožtu suteiktų iki 4 mlrd. eurų per metus siekiančias garantijas.
Vis dėlto ši tvarka dar nepradėjo galioti. Jai būtinas Europos Komisijos pritarimas ir Prancūzijos vyriausybės įgyvendinamasis dekretas.
Todėl įmonių, nukentėjusių per šį savaitgalį, kompensacijos priklausys nuo jų jau sudarytų draudimo sutarčių. „France Assureurs“ teigia, kad daugumoje Prancūzijos parduotuvių ir pastatų draudimo sutarčių numatyta apsauga nuo riaušių bei pilietinių neramumų sukeltos žalos.
Tokios sutartys paprastai apima gaisro, vagysčių, vandalizmo ir išdaužytų vitrinų nuostolius. Jos dažnai taip pat kompensuoja laikinų medinių konstrukcijų, skirtų išdaužytiems langams uždengti, įrengimą ir apsaugos darbuotojų samdymą po nuniokojimo.
Negautos verslo pajamos vertinamos atskirai. Kompensacija už visišką ar dalinį veiklos sustabdymą priklauso nuo to, ar įmonė papildomai apsidraudė nuo veiklos nutrūkimo.
Toks draudimas kompensuoja prarastą bendrąjį pelną, o ne visas negautas pardavimo pajamas. Dažniausiai jis taikomas tik tada, kai parduotuvė dėl draudžiamosios fizinės žalos turėjo užsidaryti.
Kai kuriose sutartyse numatytos išmokos ir tais atvejais, kai pačiose patalpose žalos nėra. Tačiau, kaip pabrėžia federacija, tai galima tik „draudimo sutartyje aiškiai nurodytomis aplinkybėmis“.
Paprastai draudėjai apie žalą draudikui turi pranešti per penkias dienas. Norint gauti kai kurias išmokas, taip pat būtina pateikti pareiškimą policijai.
Dalį išlaidų kompensuos valstybė, kai dėl susiklosčiusios padėties darbuotojai negalės dirbti įprastu režimu. Visa ši parama bus finansuojama iš valstybės biudžeto. Prognozuojama, kad šiemet jo deficitas sudarys 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola sieks 119 proc. BVP.
Po plėšikavimų prekės pasirodė perpardavimo svetainėse
Prancūzijos valdžia paragino internetines prekybos platformas ištrinti skelbimus, paskelbtus po šeštadienį vykusių plėšikavimų.
Tokį raginimą gavo „Vinted“, „Amazon“, „eBay“, „Leboncoin“, „Meta“ ir „TikTok“ atstovai. Valdžios institucijos teigia, kad daugelis iš parduotuvių pavogtų daiktų po savaitgalio atsirado būtent šiose platformose, kur vagys juos bando parduoti ir užsidirbti.
A. Le Henanff teigimu, bendrovės taip pat turės glaudžiai bendradarbiauti su valstybės institucijomis, kad pavogtas prekes perparduodantys asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vilniuje įsikūrusi naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ pareiškė tokiems atvejams taikanti „nulinės tolerancijos“ politiką ir aktyviai bendradarbiaujanti su teisėsauga bei Prancūzijos valdžia.
Bendrovė nurodė, kad nuo savaitgalio jos komandos nedelsdamos ieškojo ir šalino skelbimus, kuriuose galėjo būti siūlomos pavogtos prekės, taip pat sustiprino įtartinų skelbimų stebėseną.
Tuo metu „eBay“ teigė negalinti patvirtinti, kad padaugėjo skelbimų, galinčių būti susijusių su savaitgalį įvykdytomis vagystėmis.
