Spalis Lietuvoje yra skirtas didinti informuotumą apie krūties vėžį. Valstybinė ligonių kasa ir Nacionalinis vėžio centras (NVC) primena, kad sveikata verta rūpintis ir tuomet, kai nejaučiama jokių negalavimų.
NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė paaiškino, ką gali atskleisti vos 5–10 minučių trunkanti mamografija, kaip jai pasiruošti ir kodėl papildomi tyrimai savaime nereiškia vėžio diagnozės.
Mamografija laikoma pagrindiniu ir veiksmingiausiu krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos tyrimu. Ji gali parodyti mažus, dar neapčiuopiamus pakitimus, pavyzdžiui, kalcio sankaupas ar pakitusią audinio struktūrą.
Europos krūties vaizdinimo draugija (EUSOBI) nurodo, kad mamografinė patikra mažina mirtingumą nuo krūties vėžio. Vis dėlto nė vienas tyrimas nėra absoliučiai tikslus: kai kurie navikai gali būti nematomi, ypač esant tankiam krūtų audiniui. Tokiais atvejais gali būti skiriami papildomi tyrimai. Jei atsiranda naujų simptomų, į gydytoją būtina kreiptis net ir tuomet, kai ankstesnė mamograma buvo normali.
Vėžys nustatomas ir visiškai sveikai besijaučiančioms moterims
Medicinos literatūroje nurodoma, kad profilaktinė mamografija padeda aptikti 5–7 krūties vėžio atvejus iš 1000 sveikų moterų. NVC patirtis panaši: atlikus mamografiją ir prireikus papildomus tyrimus, vėžiniai krūties pakitimai nustatomi maždaug 6–7 iš 1000 pagal prevencinę programą tiriamų moterų.
Kartais mamogramoje pastebimas darinys ar kitas pakitimas, kurį reikia išsamiau ištirti. NVC duomenimis, papildomų tyrimų prireikia maždaug 6 iš 100 atvejų. Tai nėra patvirtinta vėžio diagnozė – taip siekiama tiksliai įvertinti rastą pakitimą.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Mamografijos dieną nereikėtų naudoti dezodoranto, antiperspiranto, pudros, talko ar kūno kremo pažastyse ir ant krūtų. Šių priemonių dalelės gali patekti į vaizdą ir apsunkinti jo vertinimą. Patogiausia apsivilkti tokį drabužį, kurį būtų lengva nusivilkti iki juosmens.
Jei anksčiau tyrimas atliktas kitoje gydymo įstaigoje, svarbu pasirūpinti, kad ankstesni vaizdai būtų pasiekiami palyginimui. Radiologijos technologui reikia pranešti apie buvusias krūtų operacijas, implantus, galimą nėštumą, žindymą ir pastebėtus krūtų pokyčius.
Mamografijos metu kiekviena krūtis kelioms sekundėms suspaudžiama tarp aparato plokštelių. Tai leidžia gauti ryškesnį vaizdą ir naudoti mažesnę spinduliuotės dozę. Moteris gali pajusti spaudimą, nemalonų pojūtį ar trumpalaikį skausmą. Jei skausmas stiprus, apie tai reikia pasakyti specialistui.
Įprastai visas tyrimas, įskaitant pasiruošimą, trunka apie 5–10 minučių. Po procedūros verta pasitikslinti, kada ir kokiu būdu bus pateikti rezultatai, taip pat išsiaiškinti, ar krūtų audinys yra tankus.
Dažniausios baimės – dėl skausmo, spinduliuotės ir papildomų tyrimų
Krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų. Moterys dažniausiai nerimauja dėl rentgeno spinduliuotės, galimo skausmo arba mano, kad kvietimas atlikti papildomus tyrimus reiškia jau nustatytą vėžį.
Mamografijai naudojama nedidelė rentgeno spinduliuotės dozė. Rizika nėra lygi nuliui, todėl patikra skiriama konkretaus amžiaus moterims ir atliekama nustatytu dažniu. Europos rekomendacijose pabrėžiama, kad šiose grupėse patikros nauda, mažinant mirtingumą nuo krūties vėžio, yra didesnė už galimą žalą.
Papildomas ištyrimas reiškia tik tai, kad pastebėtą radinį reikia patikslinti. Jis savaime nepatvirtina vėžio.
Ankstyva diagnozė gali pakeisti gydymą ir prognozę
Krūties vėžį nustačius ankstyvoje stadijoje, tikimybė pasveikti yra didžiausia, o moterų išgyvenamumas gali būti beveik toks pats kaip nesergančiųjų. Gydymas dažnai būna mažesnės apimties: dažniau įmanoma išsaugoti krūtį, atlikti mažesnės apimties pažasties limfmazgių operaciją, o įvertinus naviko biologines savybes daliai pacienčių galima išvengti chemoterapijos.
Ankstyvoje stadijoje gydymo tikslas dažniausiai yra visiškai išgydyti ligą, todėl ilgalaikė prognozė būna labai gera. Ligai išplitus, gydymas paprastai tampa sudėtingesnis, trunka ilgiau ir apima kelių metodų derinį. Vėžiui išplitus į kitus organus, dažniausiai siekiama kuo ilgiau kontroliuoti ligą, stabdyti jos progresavimą ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.
Prognozę lemia ne vien ligos stadija. Svarbios ir naviko biologinės savybės, moters amžius, bendra sveikatos būklė bei organizmo atsakas į gydymą. Dėl to net esant tokiai pačiai stadijai gydymas ir prognozė skirtingoms moterims gali būti nevienodi.
Kuo anksčiau krūties vėžys nustatomas, tuo dažniau galima taikyti mažesnės apimties gydymą ir tuo didesnė tikimybė ligą sėkmingai išgydyti.
Kokie pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus naują darinį ar sukietėjimą krūtyje arba pažastyje, įtrauktą spenelį, kraujingas išskyras, odos įdubimą ar paraudimą, ilgai nepraeinantį skausmą vienoje vietoje, taip pat pasikeitus krūties dydžiui ar formai.
Tokie požymiai dažnai būna nepiktybiniai, tačiau juos būtina įvertinti. Atsiradus simptomams nereikėtų laukti kitos profilaktinės mamogramos – reikalingas diagnostinis ištyrimas.
Ankstyvas krūties vėžys neretai nesukelia jokių juntamų simptomų. Mamografija gali atskleisti pakitimus dar iki tol, kol juos įmanoma apčiuopti. Dalyvavimas prevencinėje programoje negarantuoja, kad liga neatsiras ar kad bus aptiktas kiekvienas pakitimas, tačiau tai yra įrodymais pagrįsta galimybė ligą nustatyti anksčiau.
Kam priklauso nemokama mamografija?
Higienos instituto duomenimis, 2025 metais Lietuvoje krūties vėžiu sirgo beveik 22 tūkst. moterų, o nuo šios ligos mirė apie 550. Į ligotumo rodiklį įtrauktos visos moterys, kurioms ši diagnozė tais metais buvo užregistruota gydymo įstaigoje, o ne tik nauji atvejai.
Ligonių kasų duomenimis, pernai pagal krūties vėžio prevencinę programą atlikta 230 tūkst. mamogramų. Maždaug 94–96 proc. įvertintų tyrimų pakitimų neparodė arba nustatyti radiniai buvo gerybiniai.
Prevencinė programa skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 45–74 metų moterims imtinai. Mamografiją jos gali atlikti kartą per dvejus metus. Pirmiausia reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą, o tuomet užsiregistruoti gydymo įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa ir turi mamografijos aparatą.
Jeigu patikrą organizuoja koordinavimo centras, moteriai gali būti atsiųstas asmeninis kvietimas, kuriame jau nurodytas vizito pas specialistą laikas.
Net jei moteris nepatenka į programoje nurodytą amžiaus grupę, tačiau pastebėjo minėtus simptomus ar turi kitų įtarimų, Ligonių kasa ragina nedelsti ir kreiptis į savo gydymo įstaigą.
