Konservatorė ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo Vyriausybės parengtą 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Jos teigimu, didinamas biudžeto deficitas gali lemti, kad po 2028 metų Seimo rinkimų valdžią perimsiantiems politikams teks spręsti itin sudėtingą viešųjų finansų problemą.
I. Šimonytė įspėjo, kad ateinančiais metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 4–5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors šalies ekonomika ir toliau augs.
Antradienį žurnalistams ji sakė, kad dabartinė Vyriausybė esą paliks viešuosius finansus tokios būklės, jog po 2028 metų rinkimų dirbsiantiems politikams bus labai sunku rengti ar keisti 2029-ųjų biudžetą ir rasti erdvės naujiems sprendimams.
Pasak konservatorės, jau prisiimti valstybės finansiniai įsipareigojimai rodo, kad 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas priartės prie 5 proc. BVP, o 2029-aisiais sudarys apie 4 proc. Ji pabrėžė, kad šie skaičiai gali dar padidėti, jei Seimas priims naujų įsipareigojimų.
I. Šimonytės vertinimu, 5–4 proc. siekiantis deficitas augančios ekonomikos sąlygomis yra labai pavojingas. Ji atkreipė dėmesį, kad sparčiai didėja valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, o naujos skolos emisijos tampa vis brangesnės.
Ekspremjerė taip pat priminė, kad finansų ministras yra kalbėjęs apie dideles geopolitines rizikas ir didesnį neigiamai ekonomiką veikiančių veiksnių skaičių nei galimų teigiamų. Todėl, jos teigimu, dabartinis valdžios elgesys primena situaciją, kai elgiamasi taip, tarsi rytojaus nebūtų.
I. Šimonybė skeptiškai vertina argumentą, kad didesnį deficitą daugiausia lemia augančios investicijos į krašto apsaugą. Jos teigimu, karinės įrangos pristatymo terminai ir jų apskaitos principai gali daryti įtaką konkrečių metų rodikliams, tačiau nepaaiškina ilgalaikio viešųjų finansų disbalanso.
Prezidentūrai taip pat teko kritikos
Vertindama prezidentūros poziciją, kad dėl gynybos finansavimo trumpam padidėjęs deficitas yra pateisinamas, I. Šimonytė kritikavo prezidento Gitano Nausėdos komandą. Ji pareiškė, kad prezidentūra ne pirmą kartą elgiasi kaip lojalus valdančiosios koalicijos partneris.
Konservatorė nesutiko ir su prezidentūros argumentais dėl opozicijos siūlomų valstybės skolos lubų. Pasak jos, teiginiai, kad tokie apribojimai trukdytų didinti gynybos finansavimą, yra klaidingi, nes Fiskalinės valdysenos įstatymo pakeitimo projekte numatytos išimtys gynybos išlaidoms.
I. Šimonytė pabrėžė, kad projekte aiškiai nurodyta: išlaidoms gynybai, kurioms taikoma Europos Komisijos (EK) išlyga, numatyti apribojimai nebūtų taikomi.
Ji taip pat abejoja prezidentūros lūkesčiu iki 2029 metų sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki Mastrichto kriterijuose nustatytos 3 proc. BVP ribos. Politikės teigimu, šį tikslą būtų dar sunkiau pasiekti, jei būtų įgyvendintos papildomos G. Nausėdos iniciatyvos dėl pensijų indeksavimo ir mokestinių lengvatų.
I. Šimonybė paminėjo galimą papildomą pensijų indeksavimą iš „Sodros“ rezervo, įvairias pelno mokesčio lengvatas ir nulinius gyventojų pajamų mokesčius. Ji ironizavo, kad įgyvendinus visus šiuos siūlymus finansų ministrui 2029 metais būtų sunku net išlaikyti 5 proc. deficitą, nes toks scenarijus, jos vertinimu, būtų neįmanomas.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Finansų ministras Taurimas Valys, pristatydamas projektą, pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo teigimu, kitąmet ją gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų sudaryti 3,6 proc. BVP.
2027 metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų.
