Lietuvoje kasmet susidaro dešimtys tūkstančių tonų tekstilės atliekų, tačiau nemaža jų dalis vis dar išmetama kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Gyventojai raginami drabužius ir kitus tekstilės gaminius rūšiuoti atskirai, bet Kaune susirūpinimą kelia sumažėjęs tekstilės konteinerių skaičius ir kai kur jų susidarantis perpildymas.
Į portalą tv3.lt kreipėsi kaunietis Antanas. Jis teigė, kad dalis anksčiau mieste stovėjusių tekstilės konteinerių pašalinta, o likusiuose kai kur nebeužtenka vietos. Skaitytojas ypač atkreipė dėmesį į Rasytės ir Šarkuvos gatvių apylinkes Šilainiuose. Pasak jo, anksčiau konteinerių buvo ir kitose netoliese esančiose vietose.
„Tai kodėl išvežė dalį konteinerių, jei likusieji perpildyti?“ – klausė pasipiktinęs gyventojas.
„Kauno švara“ patvirtino, kad dalis tekstilei skirtų konteinerių šiuo metu iš tiesų nuimama. Iki šiol Kaune šias atliekas rinko dvi įmonės, tačiau viena jų paslaugos nebeteikia ir išveža jai priklausančius konteinerius.
Bendrovės komunikacijos specialistė Kristina Parachomikienė nurodė, kad ant likusių konteinerių esantys UAB „Kauno švara“ lipdukai parodo, jog gyventojai dėl klausimų ar pastebėtų pažeidimų gali kreiptis į bendrovę.
Dalį konteinerių perkelia, planuojama įrengti ir naujų
Konteinerių sumažėjo ir Rasytės bei Šarkuvos gatvių apylinkėse, taip pat prie parduotuvės „Šilas“. Vis dėlto „Kauno švara“ aiškina, kad mieste liko kito operatoriaus konteineriai, todėl tekstilės surinkimas nėra nutrauktas.
Bendrovė taip pat perskirsto esamus konteinerius pagal gyventojų poreikį. Iš mažiau apgyvendintų vietovių jie perkeliami į tankiau gyvenamus rajonus, tarp jų – Šilainius. Be to, jau vykdomas viešasis pirkimas papildomiems tekstilės konteineriams įsigyti.
Kauno miesto savivaldybė taip pat patvirtino pradėjusi viešojo pirkimo procedūras. Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Svajūnas Urbonavičius teigė, kad net ir sumažėjus konteinerių skaičiui, esamo tinklo turėtų pakakti.
Jo teigimu, kituose Lietuvos miestuose tekstilės konteinerių yra gerokai mažiau – dažnai jie įrengti tik prie didžiųjų prekybos centrų. Kaune gyventojų patogumui konteineriai pastatyti maždaug kas antroje atliekų rūšiavimo aikštelėje.
Konteineris atrodo pilnas, nors viduje dar gali būti vietos
„Kauno švara“ tikina, kad šiuo metu tekstilės išvežimo sutrikimų nėra. Rasytės ir Šarkuvos gatvėse konteineriai paprastai ištuštinami kartą per savaitę. Gavus pranešimą apie pripildytą konteinerį, jį žadama ištuštinti per 24 valandas.
Bendrovė atkreipia dėmesį, kad konteineris ne visada būna visiškai užpildytas, net jei taip atrodo iš išorės. Taip gali nutikti tekstilę metant nesudėtą į maišus: greitai prisipildo viršutinė konteinerio dalis, nors jo viduje dar lieka laisvos vietos. Todėl drabužius ir kitus tekstilės gaminius būtina sudėti į maišus ir juos užrišti.
Pasitraukus vienam iš dviejų anksčiau Kaune veikusių operatorių, bendrovė stebi, kaip persiskirsto tekstilės atliekų srautai.
Tekstilės konteineriai niokojami kiekvieną savaitę
Surinkėjams tenka spręsti ne tik perpildymo problemą. „Kauno švara“ teigia, kad konteineriai gadinami kas savaitę: laužomi jų apsauginiai būgnai ir užraktai, mėginama ištraukti jau išmestas atliekas.
Apgadinto konteinerio turinys neretai išberiamas šalia, todėl tekstilė lieka lauke, prastėja jos kokybė ir ji gali tapti netinkama pakartotiniam naudojimui. Netvarką taip pat sukelia į tekstilės konteinerius sumestos kitokios buitinės atliekos arba neį maišus sudėti daiktai.
Gyventojai raginami tekstilės nepalikti ant žemės šalia pripildyto konteinerio. Sušlapusios atliekos gali būti nebetinkamos naudoti ar perdirbti. Jei artimiausias konteineris pašalintas arba pilnas, rekomenduojama kreiptis į kaimynystėje esančias atliekų rūšiavimo aikšteles.
Pranešti apie perpildytą konteinerį galima jo kontaktiniu telefonu. „Kauno švara“ nurodo, kad gavusi informaciją siekia jį ištuštinti per 24 valandas.
Ką galima mesti į tekstilės konteinerius?
Praėjusiais metais savivaldybėms įsigaliojo pareiga sudaryti sąlygas gyventojams rūšiuoti tekstilės atliekas. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad tekstilę reikėtų naudoti kuo ilgiau, o nebetinkamus daiktus išrūšiuoti atskirai.
Į tekstilės konteinerius galima dėti drabužius, avalynę, rankines, diržus, užuolaidas, patalynę ir minkštus žaislus. Visi šie daiktai prieš išmetant turi būti sudėti į maišus.
Į juos negalima mesti sauskelnių, knygų, žurnalų, kartoninių dėžių, stiklinių indų, plastikinių pakuočių, taip pat minkštų žaislų su integruotomis elektroninėmis detalėmis ar cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės.
Purvinas arba šlapias tekstilės atliekas reikia sandariai supakuoti į vandeniui ir kitiems skysčiams nepralaidžią pakuotę. Tepaluota ar cheminėmis medžiagomis užteršta tekstilė laikoma pavojingąja atlieka. Ji surenkama apvažiuojant atliekų turėtojus arba priimama didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Supakuotos tekstilės negalima palikti šalia konteinerio – ją būtina įmesti į vidų. Jei konteineris pilnas, informacijos apie kitas surinkimo vietas ir paslaugas reikėtų ieškoti savivaldybės, atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ar atliekų vežėjo svetainėje. Savivaldybės privalo skelbti informaciją apie atliekų priėmimo vietas, jų darbo laiką ir kontaktus.
Už tekstilės atliekų nerūšiavimą gali būti skiriama 30–140 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 140 iki 600 eurų.
