Kaip ugdyti motyvuotus, pinigų vertę ir atsakomybę suprantančius vaikus, kai jiems materialiai nieko netrūksta? Bendrovės KRS vadovas, verslininkas Paulius Grigas mano, kad viena dažniausių šiuolaikinių tėvų klaidų – dėl patogumo vaikams suteikti neribotą prieigą prie technologijų ir leisti lengvai tenkinti visus jų norus.
Tris vaikus auginantis P. Grigas pripažįsta, kad išlaikyti atžalų motyvaciją ir apsaugoti juos nuo nuolatinio išorinio triukšmo nėra paprasta. Jis pasakoja apie savo šeimos susitarimus, požiūrį į kišenpinigius ir įsitikinimą, kad aiškios ribos bei gebėjimas atsisakyti yra tokie pat svarbūs kaip noras vaikams suteikti viską, ko jie prašo.
Pasak verslininko, priklausomybė nuo ekranų neretai susiformuoja dėl pačių tėvų sprendimų. Siekdami ramybės ar kelių laisvų minučių, jie vaikui paduoda telefoną arba planšetę.
P. Grigas prisimena, kad jo šeima panašiai pasielgė su jaunėle dukra, kai šiai buvo treji. Restorane mergaitei duodavo planšetę su animaciniais filmukais, kad ji ramiai sėdėtų. Kai paaiškėjo, jog ekranas tapo reikalavimu, lydimu skandalų, tėvai nusprendė įrenginį pašalinti ir dukrai pasakė, kad filmukai „išvažiavo“. Kitą vasarą restoranuose ji jau piešė, žaidė su kitais vaikais ir ekrano nepasigedo.
Verslininko teigimu, tėvai dažnai renkasi mažiausio pasipriešinimo kelią, tačiau dėl to kilusi problema tenka ne vaikui, o suaugusiesiems. Sukūrus priklausomybę nuo įrenginio, vėliau stebimasi, kodėl atžala nebegali ramiai būti automobilyje ar svečiuose be telefono.
Kišenpinigiai šeimoje skiriami ne už gerą elgesį
Kalbėdamas apie vaikų finansinį raštingumą, P. Grigas sako, kad jo šeimoje nėra nustatytos savaitinės ar mėnesinės kišenpinigių sumos. Jo nuomone, pinigai turėtų būti susieti su konkrečiu poreikiu, o ne dalijami vien iš įpročio.
Vaikai maistą į mokyklą atsineša iš namų, o po pamokų eina namo, todėl šeima neskatina kasdien užsukti į kavines pirkti gėrimų ar smulkmenų. Pinigų jie gauna tuomet, kai jų reikia konkrečiam renginiui ar veiklai, pavyzdžiui, vyresniajai dukrai einant su draugėmis pavalgyti į mieste esantį centrą arba į kiną.
P. Grigo įsitikinimu, mokėti vaikui vien todėl, kad jis yra „geras“ arba atliko įprastas namų pareigas, nėra teisinga. Toks modelis nepadeda suprasti, kaip uždirbami pinigai.
Verslininkas pripažįsta, kad pasiturinčiose šeimose vaikams ypač sunku perteikti tikrąją darbo ir uždirbto euro vertę. Kai daugelis dalykų lengvai pasiekiami, atžaloms sudėtingiau įvertinti, kiek pastangų reikia jiems įsigyti. Vis dėlto, pasak P. Grigo, svarbiu veiksniu gali tapti pačių vaikų iniciatyva ir noras išbandyti savo jėgas.
Jo vyresnioji dukra, būdama 11–12 metų, pati susidomėjo verslumu. Gyvendama Amerikoje ji gamino papuošalus ir juos pardavinėjo internete bei siūlė žmonėms savo rajone. Vėliau mergina pradėjo kepti keksiukus, o dabar parduoda drabužius platformoje „Vinted“. Sulaukusi 15 metų ji jau supranta balanso ir pelno sąvokas, taip pat gali pasiskolinti iš tėvo pinigų ir laiku juos grąžinti. P. Grigas pabrėžia, kad visa tai kilo iš dukters vidinio noro, o ne iš tėvų spaudimo.
Vaikams norima įdiegti vieną pagrindinę taisyklę
P. Grigo šeimoje vaikų prašymai nėra nei automatiškai patenkinami, nei iškart atmetami. Tėvai siekia kartu išsiaiškinti, kodėl vaikui reikia konkretaus daikto, kokią naudą jis suteiks ir kokių pasekmių gali turėti toks pasirinkimas.
Jei vaikas nori menkaverčio plastikinio daikto, tėvai aptaria, kad jis gali suteikti vos kelių minučių džiaugsmą, tačiau vėliau atsidurs šiukšlyne ir terš gamtą. Tokiais pokalbiais, pasak P. Grigo, vaikams stengiamasi parodyti platesnį sprendimų kontekstą, o ne apsiriboti paprastu atsakymu „taip“ arba „ne“.
Tokiu būdu atžalos mokosi atsakingiau vartoti ir suprasti, kad kiekvienas pasirinkimas turi kainą. Ji ne visada išreiškiama pinigais – kartais už sprendimą tenka sumokėti laiku, darbu arba atsisakant kitų galimybių.
Apibendrindamas savo požiūrį į vaikų auklėjimą ir finansinį raštingumą, P. Grigas išskiria vieną principą, kurį norėtų perduoti savo vaikams: gyvenime nieko nebūna už dyką. Jo teigimu, šiuolaikinis jaunimas dažnai susižavi „nemokamais“ daiktais, akcijomis ar dovanomis, tačiau nemokamas gėrimas ar daiktas neretai tėra reklama, už kurią žmogus arba jo tėvai gali sumokėti kitoje vietoje.
Verslininko manymu, galiausiai už viską atsiskaitoma laiku, darbu arba pinigais. Supratimas, kaip veikia šis mechanizmas, jo įsitikinimu, tampa geriausia apsauga vaikams ateityje.
