Į Lietuvą atvykęs 100 Jungtinių Valstijų karių kontingentas atnaujino anksčiau pristabdytą rotaciją. Pasak politologo Lino Kojalos, tai dar kartą patvirtina Amerikos įsipareigojimus regiono saugumui, tačiau devynių mėnesių karių buvimas Lietuvoje savaime negarantuoja, kad rotacijos bus tęsiamos ir ateityje.
Apie JAV pajėgų perspektyvas Baltijos šalyse, Vašingtono politikos pokyčius ir Ukrainai daromą spaudimą L. Kojala kalbėjo TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“.
Politologo vertinimu, Rusija atkreipia dėmesį į vietas, kur dislokuoti amerikiečių kariai, ir Jungtinių Valstijų pajėgų buvimas ją verčia elgtis atsargiau. Todėl karių atvykimas į Lietuvą yra teigiamas signalas. Nors Donaldo Trumpo ir jo kolegų retorika Europos atžvilgiu kartais būna itin aštri, praktiniai sprendimai esą yra kur kas labiau niuansuoti, o Europos ir Baltijos šalių saugumas JAV tebėra svarbus.
L. Kojala pabrėžė, kad Lietuvos ateities saugumo ši rotacija neužtikrina. Vis dėlto, jo teigimu, Lietuva padarė tai, kas nuo jos priklauso: sukūrė amerikiečių kariams tinkamas sąlygas. Tai padėjo atnaujinti diskusijas dėl anksčiau pristabdytos rotacijos.
Nuolatinės JAV bazės Lietuvoje tikimybė išlieka nedidelė
Vertindamas galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę JAV bazę, politologas sakė, kad realistiškai toks scenarijus neatrodo labai tikėtinas. Kita vertus, nuolatinė amerikiečių bazė Lenkijoje Lietuvai būtų itin svarbi.
Pasak L. Kojalos, techniniu lygmeniu Varšuva ir Vašingtonas jau juda šia kryptimi, o politinis sprendimas iš esmės yra suderintas. Jeigu Lenkijoje būtų dislokuotas pakankamai didelis JAV karių kontingentas, gerokai padidėtų tikimybė, kad rotacinės ar nuolatinės amerikiečių pajėgos tam tikra forma atsirastų ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse.
Ukrainai daromas spaudimas gali nesibaigti
Kalbėdamas apie spaudimą Ukrainai ir pranešimus apie sutrikusį „Starlink“ veikimą, L. Kojala įspėjo, kad iki vidurio kadencijos JAV Kongreso rinkimų panašių naujienų gali pasirodyti dar ne viena.
Jo vertinimu, D. Trumpas šiuo metu pirmiausia siekia pagerinti savo Respublikonų partijos galimybes artėjančiuose rinkimuose. Todėl, pasak politologo, jam pateisinama gali atrodyti bet kokia priemonė, padedanti šio tikslo siekti.
Vis dėlto kol kas, išskyrus sušvelnintas sankcijas Rusijos dyzelinui, praktinių sprendimų nebuvo priimta. Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas patvirtino, kad žvalgybinė informacija Ukrainai ir toliau perduodama. Tai itin svarbu, nes jos tiekimo nutraukimas smarkiai apsunkintų Ukrainos gynybą.
L. Kojala pabrėžė, kad nors emocinis fonas yra labai įtemptas, praktiniai sprendimai kol kas nėra tokie blogi. Ukrainai svarbu, kad ši kryptis išliktų.
Grėsmė NATO valstybėms išlieka nuolatinė
Politologas taip pat įvertino D. Trumpo pareiškimus apie galimas energetikos paliaubas, raginimus Ukrainai turėti naują prezidentą ir jo santykius su Vladimiru Putinu.
L. Kojalos skaičiavimu, tai buvo jau penktasis D. Trumpo pranešimas apie paliaubas, susijusias su energetikos sektoriumi arba miestų puolimu. Nė vienas ankstesnis pareiškimas nesukėlė tvaraus ar ilgalaikio poveikio: Ukraina ir toliau puolama, o Rusija neatsisako savo karo veiksmų.
Jo teigimu, sankcijų Rusijai švelninimas padėtį gali tik dar labiau paaštrinti. Kol kas neaišku, ar sprendimas iš tiesų bus įgyvendintas, nes JAV taip pat svarstoma, ar sušvelnintos sankcijos leistų rusiškam dyzelinui patekti į Amerikos rinką. Net ir tokiu atveju kalbama apie minimalius kiekius.
Politologas mano, kad D. Trumpas artimiausiomis savaitėmis gali ir toliau pabrėžti galimą didesnį dyzelino kiekį rinkoje, jeigu tokia žinia padėtų sumažinti amerikiečių jaučiamą ekonominį spaudimą ir sustiprintų jo pozicijas prieš vidurio kadencijos rinkimus.
Po Varšuvos saugumo forumo L. Kojala taip pat kalbėjo apie Rusijos hibridines grėsmes Europai. Jis pažymėjo, kad įtampa išlieka, o sustiprintos saugumo priemonės renginyje parodė, jog rizikos vertinamos ne vien retoriškai.
Lenkijos pareiškimai, pasak politologo, yra aštresni nei įprasta NATO viduje. Vis dėlto NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nuolat pabrėžia, kad grėsmių lygis tebėra aukštas, tačiau per pastaruosius 6–7 mėnesius jis dramatiškai nepasikeitė.
L. Kojala teigė, kad pagrindiniai indikatoriai rodo nuolatinę grėsmę. Rusijai visomis išgalėmis mėginant palaužti Ukrainą, karo veiksmai gali turėti platesnių pasekmių. Tačiau šiuo metu nėra požymių, kad Maskva ruoštųsi tiesioginei agresijai prieš kurią nors NATO valstybę ar telktų kariuomenę aplink Lietuvą. Su tokiu vertinimu sutinka ir Lenkijos atstovai.
Visą pokalbį galima išgirsti vaizdo įraše.
