2003 metais Šiauliuose įvykdyta dviguba žmogžudystė iki šiol išsiskiria išskirtiniu žiaurumu. Dovydas Kriaučiūnas, praėjus vos mėnesiui po 18-ojo gimtadienio, nužudė dvi pažįstamas bendraamžes. Vėliau jis ne tik bandė paslėpti nusikaltimo pėdsakus, bet ir ramiai pasiėmė merginų daiktus.
D. Kriaučiūnas tapo jauniausiu žmogumi Lietuvoje, nuteistu kalėti iki gyvos galvos. Nusikaltimą jis įvykdė jau būdamas pilnametis – jei toks pats poelgis būtų buvęs įvykdytas dar nepilnamečio, jam būtų grėsę ne daugiau kaip 10 metų laisvės atėmimo.
Laikraštis „Akistata“ rašė, kad vaikinas, apimtas įsiūčio dėl, kaip pats teigė, užgaulių žodžių, nužudė dvi pažįstamas merginas. Po nusikaltimo jo išsisukti mėgino padėti motina Aldona – diplomuota teisininkė ir buvusi policijos darbuotoja. Istorijoje taip pat buvo slaptas policijos pokalbių įrašinėjimas, neįprastas meilės romanas ir mobilusis telefonas izoliatoriaus kameroje.
Motinos skambučiai nutrūko
18-metė Aušra į Šiaulius buvo sugrįžusi viena, nes jos tėvai tuo metu dar gyveno emigracijoje. Ji dirbo, buvo savarankiška, todėl tėvai leido jai vienai išvykti atostogų į Lietuvą. Mergina apsigyveno tėvų bute ir beveik mėnesį kasdien telefonu pranešdavo motinai, kad viskas gerai.
Tačiau 2003 metų birželio 25 dieną ryšys netikėtai nutrūko. Motinai nepavyko prisiskambinti – telefonas buvo išjungtas arba mergina buvo už ryšio zonos ribų. Sunerimusi moteris paprašė savo tėvo patikrinti butą.
Birželio 29-ąją vyras atrakino duris ir viduje rado kraupų vaizdą. Bute gulėjo Aušros ir jos bendraamžės draugės bei kaimynės Indrės kūnai.
Merginos buvo sumuštos metaliniu strypu ir subadytos peiliu, jų rankų venos perpjautos. Sudarkytas Aušros kūnas rastas virtuvėje, o Indrės lavonas – miegamajame, uždengtas paklode.
Ekspertai nustatė, kad merginos nužudytos keliomis dienomis anksčiau. Kaimynai teigė nieko įtartino negirdėję. Iš buto taip pat buvo dingęs televizorius, muzikinis centras ir kiti daiktai.
Kadangi durys nebuvo išlaužtos, tyrėjai manė, jog į butą žudikas arba žudikai pateko Aušros įleisti. Buvo sudarytas merginų pažįstamų sąrašas, apklausiami jų aplinkos žmonės. Liepos 1-ąją buvo sulaikytas Dovydas Kriaučiūnas.
Daiktai iš buto atvedė prie įtariamojo
Pareigūnai žinojo, kad Dovydas abi merginas pažinojo labai gerai. Su Aušra jis lankė tą patį vaikų darželį, o vėliau kurį laiką mokėsi vienoje klasėje.
Aušra, viena likusi tėvų bute, dažnai kviesdavosi pas save tame pačiame name gyvenusią Indrę. Draugė pas ją leisdavo ištisas dienas, kartais ir pasilikdavo nakvoti.
D. Kriaučiūnas pripažino kartais lankydavęsis Aušros tėvų bute ir ten bendravęs su abiem merginomis. Per kratą jo kambaryje ir pas jo draugę policija aptiko iš buto dingusių daiktų.
Ypač svarbūs tapo jo draugės parodymai. Ji pasakojo, kad birželio 25-osios popietę Dovydas jai parodė tris naudotus mobiliuosius telefonus ir pasiūlė vieną iš jų pasiimti dovanų. Telefonai buvo tokie patys, kokius turėjo Aušra ir Indrė.
Bandydamas paaiškinti, kur buvo paskutinę birželio savaitę, vaikinas ėmė painiotis. Galiausiai jis prisipažino nužudęs abi merginas.
Konfliktas baigėsi smūgiais
Pasak D. Kriaučiūno, birželio 25-osios vėlų rytą jis atėjo pas Aušrą pasikalbėti. Buto virtuvėje buvo ir Indrė, tuo metu kilusi iš lovos. Tarp vaikino ir merginų kilo konfliktas.
Dovydas tvirtino, kad merginos pasišaipė iš jo bei jo draugės. Jis joms pagrasino, o merginos atsakė, jog jų pažįstami vaikinai jį sumuš. Anot D. Kriaučiūno, išgirdęs šiuos žodžius jis įsiuto.
Vaikinas smogė Aušrai į veidą ir metaliniu daiktu trenkė jai per galvą. Indrė bandė pabėgti į miegamąjį, tačiau Dovydas ją pasivijo ir daužė metaliniu strypu. Ekspertai vėliau nustatė 12 smūgių žymių.
Indrei praradus sąmonę, Dovydas, kaip pats vėliau pasakojo, nusprendė abi merginas nužudyti, kad išvengtų atsakomybės. Virtuvėje paėmęs peilį, jis miegamajame perpjovė Indrės abiejų rankų venas, o vėliau grįžęs į virtuvę pribaigė Aušrą.
Po žmogžudystės dalijo grobį
Nužudęs merginas D. Kriaučiūnas iš karto nepabėgo. Jis uždengė kūnus ir ėmė rinkti bute buvusius daiktus. Dar prieš išeidamas iš Aušros telefono paskambino savo draugei ir pakvietė ją susitikti.
Duris jis užrakino, o raktą pasiėmė su savimi. Susitikęs su drauge vaikinas parodė pavogtus telefonus ir pasiūlė jai vieną išsirinkti. Kitą pasiliko sau, o trečią už 230 litų pardavė pažįstamam vaikinui.
Temstant Dovydas į butą sugrįžo dar du kartus. Peržengdamas tamsoje gulinčius kūnus, jis išsinešė televizorių, muzikinį centrą, drabužių, kosmetikos ir kitų vertingesnių smulkmenų. Kosmetiką vėliau taip pat padovanojo savo draugei.
Televizorių vaikinas parsinešė į savo kambarį, o muzikinį centrą nunešė į lombardą ir įkeitė už 250 litų. Tačiau darbuotojas pareikalavo paso. D. Kriaučiūnas išsigando, kad dėl lombardo įrašo gali būti atsektas, todėl melavo dokumentą atnešiąs vėliau.
Jis paprašė draugo skubiai išpirkti muzikinį centrą. Lombardo darbuotojas daiktą atidavė draugui nelaukdamas savininko paso, o už šią paslaugą Dovydas leido jam muzikinį centrą pasilikti.
Savo parodymus D. Kriaučiūnas pakartojo dalyvaujant advokatui. Nuvežtas į butą jis parodė, kaip ir kur buvo nužudytos Aušra bei Indrė. Ekspertai merginų panagėse aptiko mikrodalelių nuo jo drabužių.
Po susitikimo su motina pakeitė parodymus
Netrukus D. Kriaučiūnui buvo leista pasimatyti su motina Aldona, tuo metu dirbusia Šiaulių teritorinės muitinės Teisės ir teisėtvarkos skyriaus viršininke. Nuo 2005 metų lapkričio 14 dienos Lietuvos Respublikos muitinėje ji nebedirba.
Po susitikimo su motina kalinys atsisakė ankstesnio prisipažinimo ir ėmė tvirtinti, kad jį apkalbėti privertė policijos pareigūnai, esą jį kankinę.
Vėliau jo kameroje atsirado mobilusis telefonas. Tai buvo slapta policijos operacija: pareigūnai leido Dovydui skambinti motinai, tačiau pokalbiai buvo įrašomi. Nežinodamas apie pasiklausymą, kalinys dažnai skambino Aldonai, o ši patarinėjo, ką tardytojams sakyti ir ką nutylėti.
Teismas skyrė griežčiausią bausmę
Prasidėjus teismo procesui A. Kriaučiūnaitė reikalavo sūnų išteisinti. Ji tvirtino, kad Dovydas merginų nenužudė, o nusikaltimą esą įvykdė mafija.
Motina siekė įrodyti, kad žudydamas dvi merginas Dovydas buvo nesubrendęs ir įstatymų požiūriu turėtų būti vertinamas kaip nepilnametis. Tokiu atveju pagal naujo Baudžiamojo kodekso nuostatas jam būtų galėjusi grėsti ne ilgesnė kaip 10 metų bausmė.
Tačiau teismas D. Kriaučiūną pripažino kaltu ir skyrė įkalinimą iki gyvos galvos. Išgirdusi nuosprendį jo motina garsiai aiktelėjo ir, apsipylusi ašaromis, susmuko.
