Širdies susitraukimų dažnis ramybės metu ilgą laiką laikomas vienu svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti galimų sveikatos problemų riziką. Dažnai manoma, kad kuo pulsas mažesnis, tuo žmogus sveikesnis, nes tai gali reikšti efektyvų širdies darbą ir kraujo pumpavimą tuomet, kai organizmas nepatiria fizinio krūvio.
Šiandien milijonai žmonių nuolat mato savo širdies dūžių skaičių, nes nešioja išmaniuosius laikrodžius. Kai kurie įrenginiai perspėja, kai rodmuo viršija nustatytą ribą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad laikrodžio fiksuojamas pulsas ramybės būsenoje nėra toks patikimas širdies sveikatos vertinimo kriterijus, kaip gali atrodyti.
NHS nurodo, kad suaugusiųjų normalus pulsas ramybės būsenoje yra 60–100 dūžių per minutę. Tačiau tyrimai rodo, kad tinkamiausias rodiklis gali priklausyti ir nuo žmogaus amžiaus.
Kaip pulsas skiriasi tarp vyrų ir moterų?
Vienas tyrimas atskleidė, kad 50 metų vyrai, kurių pulsas viršijo 75 dūžius per minutę, per ateinančius 20 metų turėjo dvigubai didesnę mirties tikimybę nei tie, kurių rodiklis siekė 55 dūžius per minutę ar mažiau.
Taip pat nustatyta, kad kiekvienas papildomas dūžis per minutę buvo susijęs su 3 proc. didesne mirties rizika, 1 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 2 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika.
JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) duomenimis, optimalus širdies pajėgumas siejamas su mažesniu nei 60 dūžių per minutę pulsu – maždaug 47–57 dūžiais. Manoma, kad tokius rodiklius turi tik apie 10 proc. žmonių, o dauguma jų yra profesionalūs sportininkai.
Kiti duomenys rodo, kad 18–25 metų vyrų pulsas ramybės būsenoje siekia 40–52 dūžius per minutę, o vyresnių nei 65 metų vyrų – 52–55 dūžius. Visų amžiaus grupių vyrų vidurkis yra 70 dūžių per minutę, tačiau prastos arba prastesnės nei vidutinės sveikatos vyrų rodiklis viršija 80 dūžių.
Sportuojančių 18–25 metų moterų pulsas ramybės metu turėtų būti 40–48 dūžiai per minutę, o 65 metų ir vyresnių sportuojančių moterų – 52–55 dūžiai. Jaunesnių moterų vidurkis siekė 74–78 dūžius, vyresnių – 73–76 dūžius per minutę.
Kaip ir vyrams, moterų rodiklis, siekiantis 70 ar daugiau nei 80 dūžių per minutę, buvo vertinamas kaip mažesnis už vidutinį arba prastas.
Kada pulsas ramybės metu laikomas per dideliu?
Nors 60–100 dūžių per minutę intervalas laikomas įprastu suaugusiesiems ir tokį rodiklį sveiku dažnai įvardija išmanieji laikrodžiai, bendra specialistų nuostata yra tokia: šioje riboje mažesnis pulsas paprastai vertinamas palankiau.
Daugiau nei 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje daugeliui žmonių laikoma per dideliu dažniu. Tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta sutrikimas.
Vis dėlto specialistai primena, kad žmonės skiriasi, todėl kai kurių asmenų pulsas ramybės metu gali būti kitoks, ypač sergant širdies ligomis.
Svarbus ir širdies ritmo kintamumas (HRV) – laiko tarp atskirų širdies dūžių kitimas, kurį taip pat seka išmanieji įrenginiai. Kai kurie ekspertai mano, kad didelis HRV yra ne mažiau reikšmingas nei pulsas ramybės metu, nes rodo širdies gebėjimą greitai prisitaikyti prie organizmui tenkančių iššūkių.
Su amžiumi HRV natūraliai mažėja. Sveikų dvidešimtmečių žmonių šis rodiklis siekia apie 50–105 milisekundes, o 60–65 metų žmonių – dažniausiai 25–45 milisekundes.
Kiek tikslūs yra išmaniųjų laikrodžių rodmenys?
Nors išmanieji prietaisai gali automatiškai sekti įvairius širdies sveikatos rodiklius, ekspertai ragina jais nepasikliauti aklai, nes jų tikslumas turi ribų.
Dauguma dėvimų įrenginių pulsą matuoja nedideliu jutikliu, įtaisytu galinėje laikrodžio dalyje. Dėl to rodmenims gali turėti įtakos netinkamas priglaudimas – tiek per laisvas, tiek per stiprus.
Be to, siekiant taupyti energiją, kai kurie įrenginiai išjungia pulso stebėjimą, kai baterija beveik išsikrauna. Netikslumų taip pat gali atsirasti dėl gamybos ar programinės įrangos klaidų, prietaiso pažeidimų arba natūralaus susidėvėjimo.
Dėl šių priežasčių medikai pataria žmonėms, pajutusiems bet kokius širdies sutrikimų simptomus, kreiptis į gydytoją net ir tada, kai išmanusis laikrodis rodo normalius duomenis.
