„Starshield“ naudojimo Ukrainoje apribojimų iniciatoriumi buvo „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiam pasiūlymui pritarė. Apie tai, remdamasi šaltiniais, pranešė „The Telegraph“, kurią cituoja UNIAN.
Žurnalistų teigimu, E. Muskas pasiūlė D. Trumpui apriboti sistemą, kurią Ukrainos kariuomenė naudoja ir kovai su Rusijos dronais, puolančiais Ukrainos miestus.
Vienas šaltinis nurodė, kad prezidentas su pasiūlymu sutiko, o vėliau Pentagonas įgyvendino atitinkamas priemones.
Vis dėlto viešai tiek E. Muskas, tiek D. Trumpas savo vaidmenį neigė. E. Muskas tvirtino, kad sprendimą priėmė JAV kariuomenė ir valstybės vadovas.
Aukšto rango leidinio šaltinis teigė, kad toks paaiškinimas neatitinka tikrovės. Šią įvykių versiją taip pat patvirtino aukšto rango Europos pareigūnas ir du Ukrainos atstovai.
Apribojimai sukėlė nerimą Ukrainoje
Šią savaitę netikėtai apribojus „SpaceX“ karinės palydovinio interneto paslaugos „Starshield“ naudojimą, Ukrainos kariuomenės ir valdžios pareigūnai sunerimo. Kariuomenės vadai pranešė apie prarastus dronus ir sutrikusias operacijas.
Incidentas atkreipė dėmesį į Ukrainos priklausomybę nuo „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos, kuri yra svarbi dronų operacijoms ir ryšiui. Taip pat vėl iškilo klausimas, kas kontroliuoja prieigą prie šios sistemos.
Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai pranešė, kad ryšys atkurtas, tačiau tikslios apribojimų priežastys liko nežinomos.
Įvykis dar labiau paaštrino Kyjivo ir Vašingtono santykius. Įtampą jau buvo padidinęs pranešimuose minimas D. Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo, kurį Ukraina įvertino kaip išdavystę.
„Starshield“ veikimo sutrikimas truko tik vieną dieną, tačiau paveikė kelis dronus ir kitas sistemas. Dalis operacijų žlugo, o kai kurių dronų buvo netekta dėl nutrūkusio ryšio, sakė Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“ vadas Jevhenas Karasas. Šis pulkas specializuojasi taktinėse dronų operacijose ir smūgiuose į tolimus taikinius.
Naujienų agentūra AP apžvelgė, ką svarbu žinoti apie „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugą, tapusią reikšminga Ukrainos karinėms operacijoms.
„Starshield“ paskirtis
„Starshield“ – „SpaceX“ palydovinė programa, skirta vyriausybėms ir kariuomenėms. Ji sukurta „Starlink“ technologijos pagrindu ir pritaikyta su nacionaliniu saugumu susijusioms užduotims.
Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą ir palydovus su specializuotais jutikliais. Taip pat naudojami papildomi šifravimo bei saugumo sprendimai vyriausybinėms operacijoms, kurių informacija nėra vieša.
„Starlink“ ryšį užtikrina tūkstančiai žemojoje Žemės orbitoje esančių palydovų. Jie perduoda plačiajuostį internetą antžeminiams terminalams, taip pat vietovėse, kur įprasta ryšių infrastruktūra nepasiekiama arba yra pažeista.
Nuo „Starlink“ „Starshield“ skiriasi tuo, kad yra pritaikyta vyriausybių poreikiams ir gali naudoti specialiai jai skirtus palydovus bei įrangą.
Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub teigė, kad „Starshield“ užtikrina gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir patikimesnį ryšį. Ši paslauga civiliams neprieinama – ja gali naudotis tik kariuomenė.
Pasak O. Trehub, patikimas ir greitas ryšys būtinas operacijoms, kuriose naudojami dronai ir dalyvauja greitai sausumoje bei ore judantys daliniai. Operatoriai turi realiuoju laiku matyti aiškų vaizdą, kad galėtų įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
Skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke naudojamos ir tokios sistemos kaip „Delta“, skirtos mūšio lauko duomenims valdyti bei dalytis. Dideliems informacijos kiekiams perduoti, O. Trehub teigimu, reikalingas spartus ir patikimas ryšys.
Ji pabrėžė, kad vien galimybės prisijungti nepakanka – svarbu, jog ryšio greitis būtų pakankamas ir nebūtų mažinamas. Todėl vien standartinės civilinės „Starlink“ paslaugos kariuomenės poreikiams nepakaktų.
Viena pagrindinių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. E. Muskas šią savaitę sakė, kad sistema priklauso JAV valdžiai ir yra jos kontroliuojama, o sprendimus dėl naudojimo priima JAV kariuomenė ir galiausiai prezidentas. Šis pareiškimas paskatino klausti, kas atsakingas už naujausius Ukrainai taikytus apribojimus.
Kuo „Starlink“ skiriasi nuo „Starshield“?
Abi paslaugos remiasi didele dalimi tų pačių technologijų, įskaitant „SpaceX“ palydovinius pajėgumus, tačiau jų paskirtis ir klientai skiriasi.
„Starlink“ yra komercinė paslauga, o „Starshield“ skirta vyriausybių ir nacionalinio saugumo užduotims. Vis dėlto šias sistemas ne visada galima visiškai atskirti: „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu ir bendra infrastruktūra, taip pat atskirais jai skirtais palydovais bei sistemomis.
Iš pradžių komerciniam naudojimui sukurta „Starlink“ po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos tapo itin svarbia ryšio priemone Ukrainoje. Jos terminalai padėjo valdžios institucijoms, gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį nepaisant Rusijos atakų prieš ryšių infrastruktūrą.
Fronte paslauga padeda palaikyti ryšį tarp dalinių ir vykdyti operacijas, kurioms būtinas nepertraukiamas ryšys tarp dronų bei jų operatorių. Tai svarbu ir tais atvejais, kai operatoriai skrydžio metu turi gauti vaizdo informaciją.
„Starlink“ ir „Starshield“ viena kitos nepakeičia, nors naudoja tas pačias technologijas. Todėl konkretiems terminalams ar karinėms paslaugoms taikomi apribojimai nebūtinai reiškia viso „Starlink“ tinklo išjungimą. Lygiai taip pat civilinių terminalų veikimas negarantuoja, kad liks prieinamas specializuotas karinis ryšys.
Kaip apribojimai paveikė operacijas?
Ukrainos kariškiai nurodė, kad buvo paveikti dideliu greičiu judančių terminalų perduodami duomenys. Dėl to sutriko kai kurios dronų operacijos, o operatoriams praradus ryšį su skrendančiais orlaiviais buvo netekta dronų.
E. Musko pareiškimai, sukėlę klausimų dėl Vašingtono vaidmens, neatsakė į pagrindinį klausimą, kas iš tikrųjų įvedė apribojimus.
Pentagonas į AP klausimus apie ryšio sulėtėjimą neatsakė.
Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo dalinio ryšio greitis vėl atitinka reikalavimus, todėl operacijos tęsiamos. Jis sakė nežinantis, ar sutrikimą lėmė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis.
Vis dėlto, pasak J. Karaso, incidentas dar kartą parodė atsarginio ryšio svarbą. Ukrainos kariuomenė rengia alternatyvius sprendimus, tačiau jie būtų brangesni ir mažiau veiksmingi.
