Jau nuo lapkričio pirkėjai už duoną, saldžias bandeles ir kitus kepinius gali mokėti daugiau. Prekybos tinklai iš tiekėjų gavo pranešimų apie planuojamą kainų didinimą, o prekybininkai prognozuoja maždaug 5 proc. augimą. Gamintojai tokį sprendimą sieja su brangstančiomis žaliavomis ir energija.
Per metus kviečių supirkimo kaina išaugo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu. Ekonomistai neatmeta, kad dėl energetikos kainų augimo gali brangti ir daržovės, cukrus bei pieno produktai.
Vienoje sostinės kepykloje, veikiančioje beveik ketverius metus, gamyba prasideda anksti ryte. Iš sviestinės sluoksniuotos tešlos čia kepami kruasanai ir bandelės, taip pat gaminami pyragai bei keksai. Kepyklos įkūrėjas Martynas Vildžiūnas pabrėžia, kad visi gaminiai ruošiami nuo pradžių.
Pasak jo, pirkėjai ypač mėgsta įvairių formų kruasanus su skirtingais kremais, tarp jų – persikų ir aviečių skonio. Bandelių kainos kepykloje svyruoja nuo 2 iki 5 eurų, o pyragas ar keksas kainuoja apie 12 eurų.
Kainos čia paskutinį kartą buvo didinamos prieš dvejus metus, kai smarkiai pabrango žaliavos ir energija. Dabar papildomų rūpesčių kelia išaugusi pistacijų kaina. M. Vildžiūno teigimu, dėl karo Irane, kuris yra vienas pagrindinių pistacijų tiekėjų, jų kaina padvigubėjo. Jei kepinys anksčiau kainavo 4,5 euro, jis gali pabrangti iki 5 eurų, o bendras kainų pokytis gali siekti daugiausia 10 proc.
Duona ir kepiniai pirkėjams kainuos daugiau
Duonos ir kepinių tiekėjai prekybos tinklus jau informavo, kad nuo lapkričio šios kategorijos prekės brangs. Galutinės kainos parduotuvėse kol kas nėra aiškios, nes prekybininkai ir tiekėjai dar derasi.
„Maximos“ atstovė Urtė Paulauskaitė teigė, kad produktų savikainą didina žaliavų, darbo, transporto ir energijos sąnaudų augimas. „Rimi Lietuva“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė, remdamasi praėjusių metų tendencijomis, prognozavo, kad miltiniai gaminiai ir duona gali brangti panašiai – maždaug 5 procentais.
„Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius nurodė, kad kviečių supirkimo kaina per metus išaugo beveik 20 proc., o rugių – daugiau kaip trečdaliu. Lietuvoje šiemet užauginta mažiau kokybiškų grūdų, nes dėl gamtinių sąlygų jų kokybė buvo prastesnė nei įprastai.
Gamybos kaštus taip pat didina gamtinės dujos, elektra ir kitos būtinos paslaugos. Dujų kaina Europoje buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas didžiausia rizika duonos kainoms rudenį laiko būtent energetikos sąnaudas, taip pat brangstantį šildymą ir kylančius atlyginimus.
A. Pranckevičius sakė, kad gamintojų savikaina jau didėja keliolika procentų, tačiau tiksliai įvertinti, kokią įtaką tai turės galutinei produkto kainai, kol kas sudėtinga.
Brangimas gali paliesti ir kitus produktus
Prekybininkai pastebi, kad kai kurių maisto produktų kainos jau dabar padidėjo. Grikių mėgėjams tai ypač nepalanki žinia – jų kaina išaugo keliolika procentų ir dar gali kilti, teigė L. Lesauskaitė-Remeikė.
Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į įtampą Artimuosiuose Rytuose. Ji kelia naftos kainą, todėl gali brangti grūdų ir kitų žaliavų gabenimas. A. Izgorodino teigimu, naftos kaina padidėjo nuo 80 iki 100, todėl grūdinių kultūrų transportavimas Lietuvoje ir Europoje taps brangesnis. Jei žiema Europoje bus šalta, dujų kaina, jo vertinimu, gali išaugti apie 20 proc.
Iki metų pabaigos daugiau gali tekti mokėti už daržoves, cukrų ir pieną. Ekonomistai prognozuoja, kad maisto produktai vidutiniškai gali pabrangti 2–3 procentais.
