Blogėjant Vašingtono ir Kyjivo santykiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos valstybes sutelkti dėmesį į tai, ką jos pačios gali padaryti, kad Ukraina atlaikytų tolesnį Rusijos karą.
Penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime žurnalistams prezidentas teigė, kad Europa neturėtų laukti kitų šalių veiksmų. Jo nuomone, pirmiausia pačios žemyno valstybės turi sustiprinti paramą Ukrainai, kad ši galėtų atlaikyti ne tik artėjančią žiemą, bet ir vėlesnius karo veiksmus.
Pasak G. Nausėdos, sprendimai turi būti priimami nedelsiant. Jis pabrėžė, kad Ukrainai būtina suteikti antibalistinių raketų, oro gynybos sistemų, amunicijos ir elektros gamybos pajėgumų.
Kyjivo ir Vašingtono santykiai įtampą pasiekė praėjusią savaitę, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnino sankcijas Rusijai mainais į Maskvos įsipareigojimą tiekti dyzeliną pasaulio rinkoms.
Įtampą dar labiau padidino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas nepaisyti Vašingtono reikalavimų ir įsakyti šalies pajėgoms atnaujinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Vis dėlto Europos lyderiai tikisi, kad Ukraina sugebės išspręsti nesutarimus su JAV.
G. Nausėda V. Zelenskį apibūdino kaip išmintingą politiką, siekiantį dialogo aiškiomis ir suprantamomis sąlygomis. Lietuvos prezidentas taip pat akcentavo Europos moralinę paramą Ukrainos vadovui.
Jo teigimu, tokia parama ypač aiškiai išreiškiama tuomet, kai V. Zelenskis įžengia į salę, o susirinkę žmonės atsistoja ir jam ploja. Pasak G. Nausėdos, tai yra palaikymas žmogui ir šaliai, atsidūrusiems itin sudėtingoje padėtyje.
Prezidentas taip pat išreiškė rimtų abejonių, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino tikslas kare apsiriboja Donbaso regionu.
G. Nausėda teigė manantis, kad vis daugiau analitikų ir politikų sutinka: Rusijos siekiai yra tokie, kokius V. Putinas aiškiai demonstravo pačioje karo pradžioje.
Lietuvos prezidento vertinimu, Donbaso klausimas gali būti tik formalus pretekstas vilkinti taikos derybas. Jis mano, kad tikrieji Rusijos tikslai yra platesni ir nukreipti prieš Vakarų demokratines laisves bei gyvenimo būdą.
Kremlius ne kartą atmetė siūlymus dėl paliaubų ir reikalavo, kad Kyjivas perduotų iš dalies okupuotą Donbasą.
