Šią savaitę netikėtai apribojus bendrovės „SpaceX“ karinės palydovinio interneto paslaugos „Starshield“ veikimą, Ukrainos kariuomenėje ir valdžios institucijose kilo nerimas. Kariai pranešė apie prarastus dronus ir sutrikusias operacijas.
Incidentas iš naujo atkreipė dėmesį į Ukrainos priklausomybę nuo „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos, kuri yra svarbi šalies dronų operacijoms ir ryšiams. Taip pat kilo klausimų, kas turi galutinę prieigos prie šios sistemos kontrolę.
Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai paskelbė, kad ryšys sugrįžo į įprastą režimą, tačiau tiksli apribojimų priežastis taip ir liko nežinoma.
Įvykis dar labiau padidino įtampą tarp Kyjivo ir Vašingtono. Santykius jau buvo apkartinęs pranešimuose minimas JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo, kurį Ukraina įvertino kaip išdavystę.
„Starshield“ veikimo sutrikimas truko tik vieną dieną, tačiau jo padariniai buvo juntami: nukentėjo keli dronai ir kitos sistemos, dalis operacijų žlugo, o kai kurie bepiločiai buvo prarasti dėl nutrūkusio ryšio. Tai naujienų agentūrai AP sakė Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“ vadas Jevhenas Karasas. Šis dalinys specializuojasi taktinėse dronų operacijose ir smūgiuose į tolimus taikinius.
AP apžvelgė, ką svarbu žinoti apie „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugą, tapusią reikšminga Ukrainos karinių operacijų dalimi.
Kas yra „Starshield“?
„Starshield“ – „SpaceX“ palydovinė programa, sukurta vyriausybių ir kariuomenių reikmėms. Ji paremta „Starlink“ technologija, tačiau pritaikyta su nacionaliniu saugumu susijusioms užduotims. Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą ir palydovus su specializuotais jutikliais, taip pat papildomas šifravimo bei saugumo priemones neviešoms vyriausybinėms operacijoms.
„Starlink“ naudoja tūkstančius žemojoje Žemės orbitoje esančių palydovų, kurie antžeminiams terminalams tiekia plačiajuostį internetą. Tai ypač svarbu vietovėse, kur įprasta ryšio infrastruktūra nepasiekiama arba yra sunaikinta.
Skirtingai nei komercinė „Starlink“, „Starshield“ pritaikyta vyriausybių poreikiams. Ji gali naudoti specialiai jai sukurtus palydovus ir įrangą.
Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub teigė, kad „Starshield“ užtikrina gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir patikimesnį ryšį. Paslauga neprieinama civiliams – ja naudojasi tik kariuomenė.
Pasak O. Trehub, spartus ir stabilus ryšys Ukrainos kariuomenei būtinas dėl dronų naudojimo bei greitai sausumoje ir ore judančių dalinių. Operatoriai turi realiuoju laiku matyti aiškų vaizdą, kad galėtų įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
Skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke naudojamos ir tokios sistemos kaip „Delta“, skirtos mūšio lauko duomenims valdyti bei dalytis. Todėl, pasak O. Trehub, dideliems informacijos kiekiams perduoti reikalingas ne tik ryšys, bet ir pakankama jo sparta.
Ji pabrėžė, kad kariuomenei nepakaktų vien standartinės civilinės „Starlink“ paslaugos. Svarbu, kad ryšio greitis būtų pakankamas ir nebūtų sumažintas.
Viena pagrindinių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas šią savaitę sakė, kad sistema priklauso JAV ir yra jos kontroliuojama. Jo teigimu, sprendimus dėl naudojimo priima JAV kariuomenė, o galutinį sprendimą – prezidentas. Tai paskatino svarstymus, kas buvo atsakingas už Ukrainai pritaikytus naujausius apribojimus.
Kaip tarpusavyje susijusios „Starlink“ ir „Starshield“?
Abi paslaugos yra atskiros, tačiau remiasi didele dalimi tų pačių „SpaceX“ palydovinių technologijų ir pajėgumų.
Skiriasi jų klientai, saugumo reikalavimai ir paskirtis. „Starlink“ teikia komercinį ryšį, o „Starshield“ skirta vyriausybių ir nacionalinio saugumo užduotims.
Vis dėlto šias sistemas ne visada galima griežtai atskirti. „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu ir susijusia infrastruktūra, taip pat atskirais, specialiai jai skirtais palydovais bei sistemomis.
Nors „Starlink“ iš pradžių buvo sukurta komerciniam naudojimui, po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą ji tapo itin svarbia ryšio priemone. Terminalai padėjo Ukrainos valdžios institucijoms, gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį, nepaisant Rusijos smūgių ryšių infrastruktūrai.
Fronto linijoje ši paslauga padeda palaikyti ryšį tarp kariuomenės dalinių ir vykdyti užduotis, kurioms būtinas nenutrūkstamas ryšys tarp dronų bei jų operatorių. Tai apima ir operacijas, kai operatoriai turi matyti iš dronų gaunamą vaizdą jų skrydžio metu.
Tačiau „Starlink“ ir „Starshield“ nėra viena kitą pakeičiančios paslaugos, net jei jų pagrindas – tos pačios technologijos.
Ukrainai tai reiškia, kad konkretiems terminalams ar karinėms paslaugoms pritaikyti apribojimai nebūtinai reiškia viso „Starlink“ tinklo išjungimą. Be to, civilinių terminalų veikimas negarantuoja, kad ir specializuotas karinis ryšys liks prieinamas.
Kokį poveikį turėjo apribojimai?
Ukrainos kariškiai teigė, kad buvo paveikti terminalai, kurie perduoda duomenis dideliu greičiu judėdami. Dėl to sutriko kai kurios dronų operacijos: operatoriai nebegalėjo palaikyti ryšio su skrendančiais orlaiviais, todėl dalis dronų buvo prarasta.
Po E. Musko pareiškimų dėl galimo Vašingtono vaidmens liko neaišku, kas konkrečiai įvedė apribojimus.
Pentagonas į AP klausimus apie sulėtėjusį ryšį neatsakė.
Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo dalinio ryšio greitis vėl pasiekė reikalaujamą lygį, todėl operacijos buvo tęsiamos.
Jis sakė nežinantis, ar sutrikimą sukėlė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis, tačiau džiaugėsi atkurta paslauga.
Pasak J. Karaso, incidentas dar kartą parodė, kad Ukrainai būtinos atsarginės ryšio priemonės. Kariuomenė rengia alternatyvius sprendimus, nors jie būtų brangesni ir mažiau veiksmingi.
