2013 metų balandžio 18 dieną Lietuvą pasiekė skaudi žinia – mirė legendinis kino ir teatro aktorius bei humoristas Vytautas Šapranauskas. Nuo jo netekties praėjo 13 metų, tačiau žinomas kūrėjas gerbėjų atmintyje išliko iki šiol.
Socialiniuose tinkluose plintantis vaizdo įrašas per kiek daugiau nei parą sulaukė beveik 60 tūkst. peržiūrų. Žmonės komentaruose jautriai prisiminė aktorių ir jo talentą.
- „Pažiūrėkite, kaip nuoširdžiai jis kalba. Tai ne aktorystė, o kreipimasis iš širdies.“
- „Dieviškas, tikras žmogus – bent jau jis neapsimetinėjo.“
- „Vienas įsimintiniausių mano vaikystės ir paauglystės aktorių. Nuostabus aktorius ir komikas. Gaila, kad vaidyba galbūt ne visada buvo tik vaidyba.“
- „Talentas… Tokių greitai nebus.“
- „Iki šiol dar negimė niekas kaip jis.“
Jo balsą atpažįsta iki šiol
Vienas ryškiausių Lietuvos humoristų mirė 2013 metų balandžio 18 dieną Vilniuje. Aktorius mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, o ilgą laiką dirbo TV3 televizijos laidose. Jis vedė „Šapro šou“, „Puikųjį šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karus“ ir „Auksinius svogūnus“.
V. Šapranausko balsas iki šiol atpažįstamas jo įgarsintuose animaciniuose filmuose: „Op“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“ ir „Garfildas“.
Už humoro slėpėsi asmeniškas požiūris
Aktorius garsėjo greita reakcija, kandžiu juokeliu ir juoduoju humoru. Vienas iš pavyzdžių – jo atsakymas žmonėms, kurie prieidavo paprašyti kartu nusifotografuoti. Tokiais atvejais jis siūlydavo vykti į Palangą, nueiti prie tilto ir fotografuotis su ten sutikta beždžionėle.
Kalbėdamas apie kuriamus personažus, V. Šapranauskas pabrėždavo, kad jų įkvėpimo ieškodavo tikrame gyvenime. Jis pasakojo stebėdavęs žmones gatvėse ir iš jų elgesio sėmęsis medžiagos savo herojams. Aktorius sakydavo, kad svarbiausia ne tai, ką vaidinti, o kaip tai padaryti.
Dalis įsimintinų jo minčių buvo skirta meilei ir moterims. V. Šapranauskas yra sakęs, kad moteris vyrams yra atspirties taškas, Valentino diena turėtų būti kasdien, o gyvenimas yra vienas: trečdalį jo žmogus pramiega, o moterys dar trečdalį laiko praleidžia dažydamosi.
Tačiau bene stipriausiai iki šiol skamba jo mintys apie žmonių dėvimas kaukes ir nenorą iki galo atsiverti. Aktorius teigė, kad niekam, net artimiausiems žmonėms, neatsiverdavo visiškai, nes kiekvienas žmogus turįs pasilikti dalį savęs ir savo paslapčių.
V. Šapranauskas taip pat kalbėjo, kad nepageidaujamoje aplinkoje žmogus užsideda kaukę, o ji padeda išlikti. Jo įsitikinimu, visi žmonės vaikšto su kaukėmis – be išimties.
