Kitų metų valstybės biudžeto pajamų planas ekonomistams atrodo pernelyg ambicingas. Abejonių kelia mokesčių surinkimo prognozės, o didėjantis biudžeto deficitas, jų vertinimu, neišvengiamai didins ir valstybės skolą. Tai teigia ekonomistai Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė ir Tadas Povilauskas.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė bei dėstytoja Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė atkreipia dėmesį, kad dalis planuojamų biudžeto pajamų priklausys nuo veiksnių, kuriuos iš anksto įvertinti sudėtinga.
Ekonomistė nurodo, kad pelno mokesčio surinkimas jau atsilieka nuo numatyto plano, mažėja dyzelino pardavimai, o dalis papildomų pajamų siejama su dar neįgyvendintomis mokesčių administravimo priemonėmis.
Jos vertinimu, ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui ir pajamų augimui reikšmingos ne vien mokestinės priemonės. Tam būtinas ir didesnis ekonomikos potencialas: produktyvios investicijos, kuriama didesnė pridėtinė vertė, įmonių pelningumas bei konkurencingumas.
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė pažymi, kad šiemet pelno mokesčio surinkimo prognozė, palyginti su pradiniu planu, jau sumažinta beveik 302 mln. eurų. Tuo metu dyzelino pardavimo apimtys ir toliau traukiasi.
Lietuvoje dyzelino parduodama 13,5 proc. mažiau, o 2026 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais pardavimai buvo dar 6,5 proc. mažesni nei tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu.
Viena iš tokios tendencijos priežasčių, pasak ekonomistės, yra pigesni degalai Lenkijoje ir Latvijoje. Dėl to dalis vežėjų bei vairuotojų kurą įsigyja kaimyninėse valstybėse. Didėjant akcizų tarifams, mažesni pardavimai riboja galimybes surinkti papildomų pajamų.
Nors kitąmet tikimasi daugiau pajamų dėl geresnio mokesčių administravimo, faktinis surinkimas priklausys nuo planuojamų priemonių veiksmingumo.
Pajamų prognozės – pernelyg optimistiškos?
SEB banko vyriausiasis ekonomistas T. Povilauskas taip pat abejoja kai kuriomis planuojamomis pajamomis. Jo teigimu, 11 proc. augimo numatantis akcizų pajamų planas atrodo pernelyg optimistiškai.
PVM surinkimo augimo prognozę, pasak ekonomisto, apsunkina lėčiau didėjantis namų ūkių vartojimas. Be to, reikšminga dalis papildomų pajamų taip pat siejama su efektyvesniu mokesčių administravimu.
T. Povilauskas neatmeta galimybės, kad kitąmet faktinės išlaidos bus mažesnės nei prognozuojama, kaip esą yra nutikę anksčiau. Tačiau jis įspėja ir apie kitą riziką: jei 2026 metais energetikos krizė labiau paveiks ekonomiką ir reikės sprendimų jos neigiamam poveikiui sušvelninti, valdžios sektoriaus išlaidos gali išaugti gerokai labiau nei numatyta.
Ekonomistas taip pat kritikuoja didėjančias valstybės išlaidas. Jo vertinimu, ilgainiui didėjantis skolinimasis gali sumažinti galimybes ateityje skatinti ekonomiką.
Jo teigimu, kitąmet fiskalinė politika ir vėl skatins ekonomiką skolintomis lėšomis. Tačiau didesnis biudžeto deficitas ir visuomenės pripratimas prie jo ateityje gali padidinti įtampą, kai reikės pradėti deficitą mažinti ir kartu pristabdyti ekonomikos plėtrą.
Deficitas viršys Mastrichto ribą
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2027 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarys 3,8 proc. BVP, o 2028 m. galėtų išaugti iki 4,8 proc. BVP. Kitų metų pabaigoje valstybės skola turėtų siekti 48,2 proc. BVP.
Pasak T. Povilausko, kitokio scenarijaus tikėtis sudėtinga, nes išlaidos gynybai per kelerius metus padidėjo nuo 2 iki 5 proc. BVP ir daugiausia finansuojamos skolintomis lėšomis. Pernai priimtos mokesčių reformos indėlis į papildomą finansavimą, jo vertinimu, yra santykinai nedidelis, o kitų išlaidų mažinti neketinama – jos dar didinamos.
ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Jame numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas viršija Mastrichto kriterijų.
Neįskaičiuojant europinės 1,5 proc. BVP išlygos kariniams įsigijimams, kitąmet valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 4,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas sudarys 4,6 proc. BVP, o neįtraukus karinėms išlaidoms taikomos išlygos – 4,7 proc. Tais pačiais metais valstybės skola turėtų viršyti pusę šalies BVP ir pasiekti 50,7 proc.
Tarp pagrindinių biudžeto prioritetų įvardijamas visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
