Vilniuje beveik 20 valandų truko kenčiančios kalytės gelbėjimas. Į jos būklę dėmesį atkreipę žmonės ne kartą kvietė policiją ir Maisto bei veterinarijos tarnybą, tačiau realios pagalbos gyvūnas sulaukė tik beveik po paros – tada jis jau buvo išsekęs ir netekęs skysčių.
Voljere gulėjusi kalytė inkštė, bandė stotis, bet nebegalėjo atsikelti ir tik blaškėsi vietoje. Tokį vaizdą pamačiusi vilnietė iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko maždaug per valandą.
Vilniaus policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas teigė, kad pareigūnai nepastebėjo sužalojimų ar smurto prieš gyvūną. Voljere buvo maisto ir vandens, o su šeimininku pasikalbėta bei paprašyta labiau rūpintis šunimi ir nepalikti jo vieno.
Vis dėlto po šio apsilankymo kalytė liko voljere ir toliau kentėjo. Vėliau ji buvo perduota „8 dramblių“ veterinarams.
Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė sakė, kad veterinarijos klinikoje gyvūno būklė įvertinta kaip sunki. Kalytė visą parą prižiūrima specialistų ir gauna būtinąją pagalbą.
Pasak gyvūnų gerovės iniciatyvų atstovės Linos Vaitekūnaitės, viltį gyvūnui suteikė tik neabejingi žmonės. Ji pabrėžė, kad negalima likti abejingiems nei žmogaus, nei gyvūno kančiai.
Specialistai atvyko tik gavę skundą raštu
Sužinojusi, kad trečiadienio vakarą policija paliko kenčiančią kalytę voljere, Lina kitą rytą kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad specialistai į vietą vyks tik gavę raštišką skundą.
Skundą gavę tarnybos darbuotojai atvyko, nors nuo pirmojo skambučio buvo praėjusios maždaug trys valandos. Aistė Prielgauskaitė, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė, nurodė, kad į teritoriją iš karto patekti nepavyko, nes ji buvo užrakinta, o šeimininko nebuvo. Todėl teko kviesti policiją.
A. Prielgauskaitės teigimu, pagalbos laukta ilgai – esą policiją teko kviesti gal penkis kartus. L. Vaitekūnaitė taip pat sakė girdėjusi, kad policija tuo metu atsisakė vykti į įvykio vietą.
Į teritoriją specialistai galiausiai pateko padedami kalytės šeimininko artimojo. Tarnybos atstovė teigė, kad gyvūnas buvo paliktas be priežiūros, maisto ir vandens, todėl jį teko skubiai paimti.
Dėl gyvūno pradėtas tyrimas
A. Prielgauskaitė aiškino, kad gyvūno palikimas be priežiūros ir maisto, ypač jam pradėjus patirti sveikatos sutrikimų, gali būti vertinamas kaip žiaurus elgesys.
Policija savo ruožtu nurodo, kad pareigūnai nėra veterinarijos specialistai ir negali profesionaliai įvertinti gyvūno sveikatos būklės. T. Bražėno teigimu, tuo metu pareigūnai nematė būtinybės informuoti kitų tarnybų.
L. Vaitekūnaitė teigė, kad specialių veterinarinių žinių nebūtina turėti norint pastebėti, jog gyvūnas kenčia, negali atsistoti, yra neprižiūrėtas ir purvinas.
Gavusi veterinarų išvadas, dėl galimos administracinės ar baudžiamosios atsakomybės spręs ir policija. Gyvūnų teisių gynėjos vertinimu, viena pagrindinių problemų yra tai, kad institucijos iki šiol nesukūrė aiškaus algoritmo, kuris padėtų pareigūnams spręsti, kaip elgtis gavus pranešimą apie kenčiantį gyvūną.
Pasak L. Vaitekūnaitės, sprendimai kol kas priklauso nuo konkretaus į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno ar kitos tarnybos darbuotojo ir dažnai grindžiami ne teisės aktais, o asmeniniu vertinimu.
Šiuo atveju pareigūnai pirmiausia turės nustatyti, kam priklauso kalytė, nes ji nėra paženklinta.
