Vilniaus Antakalnio kapinės yra paskutinio poilsio vieta daugeliui žmonių, kurie kūrė, gynė ir garsino Lietuvą. Čia palaidoti scenos menininkai, aktoriai, rašytojai, politikai ir visuomenės veikėjai, kurių indėlis iki šiol išlieka šalies atmintyje. Artėjant Vėlinėms, verta prisiminti, kaip atrodo Lietuvos legendų kapai.
Garsių žmonių atminimą Antakalnio kapinėse liudija ne tik antkapiai, bet ir su jų profesine veikla susijusios skulptūros bei monumentai.
Menininkų kalnelyje – iškilios Lietuvos kultūros asmenybės
Atskira kapinių dalis, dažnai vadinama menininkų kalneliu, tapo vieta, kurioje palaidota nemažai Lietuvos kultūrą kūrusių aktorių, muzikantų ir rašytojų.
Vienas iš jų – aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Jo antkapį išskiria ant kėdės padėta kaukė. Vienas žinomiausių šalies humoristų mirė Vilniuje 2013 metų balandžio 18 dieną. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje mokęsis aktorius ilgą laiką dirbo televizijoje TV3 ir vedė laidas „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“ bei „Auksiniai svogūnai“.
Netoliese palaidotas teatro, televizijos ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Jis mirė 2018 metų lapkričio 6 dieną. Tą vakarą aktorių netikėtai ištiko mirtis. Šeima skubiai vežė jį į ligoninę, tačiau medikams išgelbėti garsaus vyro nepavyko.
Arūnas Storpirštis gimė 1950 metais Vilniuje. 1975-aisiais jis baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos, dabar vadinamos Lietuvos muzikos ir teatro akademija, aktorių laidą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Jaunimo teatre sostinėje ir jo trupėje liko iki mirties.
Kiek toliau ilsisi operos solistas ir pedagogas Virgilijus Noreika. Jis gimė 1935 metais, o mirė 2018-aisiais. V. Noreika dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, aktyviai koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, o už savo veiklą buvo apdovanotas daugybe apdovanojimų.
Operos solistas pasirodė daugelio pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, taip pat Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijivo, Minsko, Talino, Rygos ir Čikagos lietuvių operoje. Jis taip pat surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų.
Netoliese palaidotas poetas, eseistas, vertėjas ir visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis. 1936 metais Raseinių rajone gimęs kūrėjas mirė 2013-aisiais Vilniuje. Daugelyje jo kūrinių atsispindėjo senosios kaimo pasaulėžiūros susidūrimas su moderniu pasauliu. Per gyvenimą M. Martinaitis išleido dešimt poezijos rinkinių, o jo vardu pavadinta Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka.
Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė ir lietuvių muzikantas, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas, režisierius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis. 1951 metais gimęs menininkas po sunkios ligos mirė 2008-aisiais Vilniuje. Jis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. 1978 metais V. Kernagis įrašė pirmąją šalyje dainuojamosios poezijos plokštelę, o per gyvenimą sukūrė maždaug 200 dainų.
Šiose kapinėse palaidota ir poetė, eilėraščių vaikams kūrėja Janina Degutytė. Rašytoja gimė 1928 metais, o mirė 1990-aisiais. Eilėraščius ji pradėjo rašyti dar būdama dešimties metų. J. Degutytė baigė Vilniaus universitetą ir buvo lietuvių kalbos bei literatūros specialistė.
