Vokietijos parlamentas penktadienį patvirtino esminę šalies žvalgybos tarnybų reformą. Pagal naujas taisykles Vokietijos žvalgybininkai galės vykdyti slaptas operacijas užsienyje, įskaitant diversijas ir kibernetines atakas prieš priešiškas valstybes.
Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas, prisidėjęs prie reformos rengimo, įstatymų leidėjams teigė, kad Vokietija tapo terorizmo, ekstremizmo ir užsienio valstybių jėgų veikimo erdve.
Iki šiol šalies žvalgybos tarnybų darbas daugiausia buvo susijęs su informacijos rinkimu bei jos analize. Tokį atsargų modelį iš dalies nulėmė skaudi istorinė patirtis – nacių gestapo ir Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“ veikla.
Vis dėlto Vokietijos vadovai ir saugumo pareigūnai mano, kad stipresnė bei daugiau galių turinti užsienio žvalgybos tarnyba BND yra būtina reaguojant į augančias priešiškų užsienio jėgų keliamas grėsmes.
Didžiausiu pavojumi laikoma Rusija. BND vadovas Martinas Jaegeris perspėjo, kad Maskva prieš Vokietiją vykdo „šešėlinį karą“, naudodama dronus, šnipinėjimą, diversijas, dezinformaciją ir kitus metodus.
BND galės vykdyti atsakomąsias operacijas
Parlamento patvirtinti pakeitimai suteiks BND teisę imtis atsakomųjų veiksmų, tarp jų – rengti diversijas ir kibernetines atakas. Be to, tarnybai bus gerokai išplėstos duomenų perėmimo ir saugojimo galimybės.
Tikslinės žmogžudystės ir toliau liks griežtai uždraustos.
Reforma taip pat numato didesnius vidaus žvalgybos tarnybos BfV įgaliojimus. Ši institucija stebi ekstremistines grupuotes ir vertina šalies viduje kylančias grėsmes.
A. Dobrindtas pareiškė, kad BfV, kuri anksčiau daugiausia rinkdavo informaciją ir rengdavo ataskaitas, nuo šiol taps „tikra slaptąja tarnyba“.
Tačiau BfV galimybės vykdyti operacijas Vokietijoje vis tiek bus gerokai siauresnės nei BND veiklos galimybės užsienyje.
Reformą kritikuojančios pilietinių laisvių gynimo organizacijos perspėjo, kad naujos taisyklės gali susilpninti privatumo apsaugą ir sudaryti sąlygas masiškai rinkti niekuo dėtų gyventojų privačius duomenis.
Daugiausia ginčų sukėlė būtent BfV įgaliojimų didinimas. Kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų opozicijos parlamentarai nuogąstauja, kad tarnyba gali tapti „slaptąja policija“.
Reformos šalininkai savo ruožtu tikina, kad sustiprintų galių priežiūra išliks griežta. Jie taip pat pabrėžia, jog kitų Europos demokratinių valstybių žvalgybos tarnybos jau turi panašius arba dar platesnius įgaliojimus.
