Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) dalininkai penktadienį kartu su įstaigos vadovybe nagrinės sudėtingą finansinę situaciją ir svarstys, kaip ją pagerinti.
Praėjusią savaitę ligoninė dalininkams perdavė atnaujintą finansinės padėties gerinimo planą. Vis dėlto, kol pasiūlymai dar neaptarti su dalininkais, KUL, BNS teigimu, viešai komentuoti numatytas priemones laiko nekorektiška.
Ligoninės vadovas Audrius Šimaitis anksčiau yra sakęs, kad vienas iš siūlymų – 2027 metais įšaldyti darbuotojų atlyginimus. Taip pat tikimasi valstybės pagalbos kompensuojant dalį dėl ligoninių reformos patirtų išlaidų.
Reforma ligoninei kainavo apie 40 mln. eurų
KUL veiklą pradėjo 2023 metų pradžioje, kai buvo sujungtos Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinė ir Palangos reabilitacijos ligoninės. A. Šimaitis teigia, kad šis pertvarkymas įstaigai kainavo maždaug 40 mln. eurų, tačiau valstybė šių išlaidų nekompensavo.
Dabar KUL skola tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų. Daugiau kaip 80 proc. ligoninės pajamų sudaro darbuotojų atlyginimams skiriamos lėšos.
Plane siūloma 2027 metais nekeisti darbo sutartyse nustatytų atlyginimų koeficientų. Atlygis būtų skaičiuojamas pagal 2026 metų šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
Dėl galimo atlyginimų didinimo 2028 metais būtų deramasi iš naujo. A. Šimaičio vertinimu, daug kas priklausys nuo naujos kolektyvinės sutarties. Derybas dėl jos Sveikatos apsaugos ministerija kartu su nacionalinėmis profesinėmis sąjungomis turėtų pradėti 2027 metų pradžioje.
Ligoninės vadovas skaičiuoja, kad 2027 metais ligonių kasų įkainiams vidutiniškai išaugus apie 5 proc., KUL galėtų gauti maždaug 8 mln. eurų papildomų pajamų. Dar apie 3 mln. eurų būtų galima uždirbti suteikus daugiau paslaugų.
A. Šimaičio teigimu, įšaldžius darbuotojų atlyginimus, šių papildomų pajamų turėtų pakakti, kad kiti metai būtų užbaigti be finansinio deficito.
Paslaugų apimtis ligoninė tikisi padidinti dėl nuo 2027 metų įsigaliosiančių Sveikatos draudimo įstatymo pataisų. Jos numato, kad skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas pirmenybė bus teikiama valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms.
Pagal naująją tvarką Valstybinė ligonių kasa su privačiomis gydymo įstaigomis sutartis sudarys dėl paslaugų, kurių negali užtikrinti kitos gydymo įstaigos.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu teigia, kad jeigu KUL nepavyktų problemų išspręsti savarankiškai, neatmetama galimybė jai skirti valstybės paramą.
