Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad jo vadovaujama Vyriausybė ir koalicija neketina peržiūrėti įstatyme nustatyto kasmetinio pensijų indeksavimo.
Po trečiadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio jis teigė norintis užbaigti diskusijas šiuo klausimu: sprendimų keisti pensijų indeksavimo tvarką nei koalicijoje, nei Vyriausybėje nėra ir jų neplanuojama priimti. Pasak premjero, šis klausimas daugiau nebus teikiamas svarstyti.
M. Sinkevičius aiškino, kad Finansų ministerija siekia subalansuoti valstybės finansus ir dėl to teikia pasiūlymus, tarp kurių numatomi ir reikšmingi taupymai. Tačiau, jo teigimu, ne visos ministerijos iniciatyvos yra politiškai priimtinos jam ar koalicijos partneriams.
Premjeras pabrėžė, kad Finansų ministerija atsakinga už valstybės fiskalinę drausmę. Koalicijoje esą netrūksta įvairių pasiūlymų dėl biudžeto, tačiau toliau sprendžiama tik dėl tų priemonių, kurios sulaukia politinio palaikymo.
Jis teigė, kad ministerijos veiksmai nėra improvizacija. Finansų ministerija, kaip valstybės fiskalinės padėties prižiūrėtoja, labiausiai suinteresuota išvengti situacijos, iš kurios vėliau būtų labai sunku sugrįžti arba kuriai išspręsti reikėtų reikšmingų politinių sprendimų ir pokyčių.
Tokie premjero komentarai nuskambėjo kilus klausimų dėl Finansų ministerijos siūlymo įpareigoti ministerijas parengti išlaidų mažinimo planus. Šis projektas buvo įtrauktas į trečiadienio pasitarimo darbotvarkę, tačiau vėliau iš jos išbrauktas.
Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius sakė nežinantis, kodėl toks pasiūlymas buvo pateiktas, ir ragino tokiais klausimais be reikalo nekurstyti visuomenės dėmesio.
Jis taip pat patvirtino, kad pensijų indeksavimo stabdymas nėra svarstomas. Pasak politiko, koalicija susitarė nekomentuoti pavienių siūlymų, nes jų esama daug, ir kiek įmanoma vengti nereikalingo visuomenės jaudinimo.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad niekas nesvarsto pensijų indeksavimo įšaldymo ar sustabdymo. Jo teigimu, nepaisant opozicijos kritikos dėl biudžeto, kitąmet senjorų pensijos didės ženkliai. Nors visada norėtųsi didesnio augimo, jis esą bus toks, kokį leidžia valstybės galimybės, ir išliks reikšmingas, palyginti su pastaraisiais metais.
Kitų metų biudžete senatvės pensijas numatoma didinti vidutiniškai daugiau nei 10 proc.
2027 metų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP sieksianti valstybės skola. Vis dėlto Valstybės kontrolė prognozuoja, kad kitąmet deficitas gali būti didesnis, ir įspėja apie su skolos augimu susijusias rizikas.
Europos Sąjungos Mastrichto kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
