Kaip ligoninei veikti toliau, jei ekstremaliosios situacijos metu būtų sutrikdytas elektros ar vandens tiekimas, pažeisti pastatai ar svarbios inžinerinės sistemos? Santaros klinikos, ieškodamos atsakymų į šiuos klausimus, stiprina bendradarbiavimą su mokslininkais ir inžinerijos ekspertais.
2026 m. lapkričio 11 d. Santaros klinikos pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH). Ja siekiama didinti ligoninės infrastruktūros atsparumą ir užtikrinti veiklos tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Pranešime pabrėžiama, kad pasirengimas krizėms apima ne tik medicinos personalo gebėjimą priimti daugiau pacientų. Ne mažiau svarbu apsaugoti pastatus, elektros, vandens, medicininių dujų tiekimo, vėdinimo ir kitas sistemas, nuo kurių priklauso didelės ligoninės darbas.
Tomas Jovaiša: absoliutaus saugumo užtikrinti neįmanoma
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša teigia, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms turi būti nuolatinis: būtina vertinti galimas grėsmes, tikrinti pasirengimą ir ieškoti būdų sumažinti galimą jų poveikį.
Jo teigimu, krizės metu ligoninė negali pati tapti pagalbos reikalinga įstaiga – ji turi išlikti atrama valstybei. Nors šimtaprocentinio saugumo nėra ir negali būti, ligoninė siekia daryti viską, kad galėtų tęsti darbą net ekstremaliomis sąlygomis.
Prof. T. Jovaiša pabrėžia, kad vien ligoninės specialistų kompetencijos neapima visų galimų iššūkių. Todėl, pasitelkus VILNIUS TECH mokslininkus ir inžinerijos ekspertus, infrastruktūros atsparumą siekiama didinti sistemiškai.
Universitetas žada sprendimus, kurie galėtų tapti pavyzdžiu kitoms ligoninėms
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pažymi, kad infrastruktūros atsparumas dabar yra neatsiejamas nuo valstybės pasirengimo krizėms. Geopolitinė situacija keičia naujų statinių projektavimą ir skatina atsparumo sprendimus diegti esamuose pastatuose.
Pasak rektoriaus, šioje srityje svarbios statybos, elektronikos, aplinkos inžinerijos, civilinės saugos specialistų ir tyrėjų žinios. Bendradarbiaudamas su Santaros klinikomis universitetas ketina pasidalyti statybos inžinerijos ir civilinės saugos kompetencijomis bei patirtimi, įgyta iš partnerių Ukrainoje.
Siekiama pasiūlyti praktinius sprendimus, kurie nelaimių atveju padėtų apsaugoti žmonių gyvybes ir jautriausią infrastruktūrą. VILNIUS TECH teigimu, šis pilotinis projektas ateityje galėtų tapti standartu, pritaikomu įvairioms Lietuvos ligoninėms.
Santaros klinikos ir universitetas vertins, kokios inžinerinės bei technologinės priemonės galėtų sustiprinti esamus pastatus ir kritinę infrastruktūrą.
Bus vertinama ir galimybė požemines patalpas panaudoti gydymui
Vienas svarbiausių klausimų – gydymo erdvių apsauga. Kai kurių pacientų dėl jų būklės greitai evakuoti gali būti neįmanoma, todėl bus ieškoma būdų, kaip tokias patalpas apsaugoti.
Taip pat numatoma nagrinėti, ar esamos Santaros klinikų požeminės patalpos galėtų būti pritaikytos medicinos pagalbai teikti ekstremaliųjų situacijų metu.
Vertinant ligoninės atsparumą bus atsižvelgiama ne tik į atskirų objektų saugumą. Svarbu įvertinti visos tarpusavyje susijusios infrastruktūros gebėjimą veikti sutrikus elektros, vandens, medicininių dujų tiekimui, vėdinimui ar kitoms sistemoms.
Atsparumo principus planuojama taikyti ir naujos infrastruktūros projektavimo metu, kad galimos grėsmės būtų numatytos dar prieš pradedant statybas.
Laboratorijose bus tiriamas konstrukcijų atsparumas
Sutartis sudaro sąlygas vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, kurti ir išbandyti technologinius bei inžinerinius sprendimus, rengti ekspertines konsultacijas ir įgyvendinti bendrus projektus.
VILNIUS TECH laboratorijose galima vertinti konstrukcijų ir medžiagų atsparumą, modeliuoti jų elgseną bei ieškoti praktikoje pritaikomų sprendimų. Universiteto mokslininkai taip pat tiria padidinto saugumo pastatų ir statinių atsparumą dinaminiams poveikiams, įskaitant sprogimo bangas.
VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis teigia, kad eksperimentiniai bandymai ir skaitiniai modeliai padeda įvertinti, kaip konstrukcijos bei medžiagos elgtųsi smūgio ar sprogimo apkrovų metu. Tai leidžia tinkamai projektuoti konstrukcijas ir jų jungimo mazgus.
Universitetas turi laboratorijas, įrangą ir specialistus, galinčius atlikti skaičiavimus, ekspertizes, konstrukcijų bandymus bei pateikti klinikoms siūlymus, kaip padidinti esamų pastatų ir inžinerinių statinių saugumą ar projektuoti naujus požeminius padidinto saugumo objektus.
Pasirengimas jau išbandomas praktikoje
Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH papildys Santaros klinikose jau vykdomas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiklas. Ligoninėje atnaujinami veiksmų algoritmai, rengiamos civilinės saugos pratybos, tikrinamas kritinių sistemų patikimumas, gerinamas darbuotojų informavimas ir veiksmų koordinavimas.
Šiais metais, paskelbus raudonąjį oro pavojaus signalą, Santaros klinikų Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupė susirinko per penkias minutes ir pradėjo koordinuoti numatytus veiksmus. Rugsėjį įvykęs elektros tiekimo sutrikimas taip pat tapo pasirengimo patikrinimu: atsarginiai šaltiniai užtikrino kritinių sistemų darbą, o specialistai operatyviai sprendė technologinius sutrikimus.
Klinikose rengiamos ir pastatų apsaugos pratybos. Jų metu vertinama, kaip būtų galima apsaugoti pastatus nuo sprogimo bangos ir skeveldrų poveikio. Šie bandymai padeda nustatyti turimus pajėgumus ir sritis, kuriose pasirengimą dar reikia stiprinti.
Pagrindinis siekis – nenutrūkstama pagalba pacientams
Pasak prof. T. Jovaišos, visi pasirengimo sprendimai pirmiausia turi būti vertinami pagal tai, ar jie padeda užtikrinti pacientų saugumą ir nepertraukiamą ligoninės veiklą.
Ekstremaliosios situacijos metu Santaros klinikos turėtų ne tik rūpintis jau gydomais žmonėmis, bet ir būti pasirengusios priimti naujus pacientus, kuriems prireiktų skubios pagalbos. Dėl to ieškoma būdų geriau apsaugoti pastatus ir gyvybiškai svarbias sistemas, pritaikyti esamas patalpas bei projektuoti grėsmėms atsparesnę infrastruktūrą.
Šiam tikslui, ligoninės vadovo teigimu, būtinos ne tik medikų ir techninių darbuotojų žinios, bet ir mokslininkų bei inžinerijos ekspertų kompetencijos. Galutinis siekis – kad klinikos galėtų tęsti darbą ir teikti pagalbą pacientams net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Konkrečios bendros Santaros klinikų ir VILNIUS TECH veiklos bei projektai bus planuojami atskirai, atsižvelgiant į ligoninės poreikius ir universiteto ekspertines galimybes.
