Policijos duomenimis, sukčiavimo atvejų pastaruoju metu mažėja, tačiau gyventojų patiriami nuostoliai auga. Vien šiemet Lietuvos gyventojai sukčiams jau perdavė mažiausiai 30 mln. eurų.
Šią tendenciją iliustravo ir Kaune nutikusi mįslinga istorija. 37-erių Anglijos pilietė, patikėjusi investavimo į kriptovaliutas galimybe ir, kaip teigiama, įsitraukusi į romantinius santykius, prarado daugiau nei 500 tūkst. eurų.
Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis nurodė, kad moteris didelę pinigų sumą nusprendė investuoti į neaiškią sritį. Pareigūnų vertinimu, ji su asmeniu, galimai susijusiu su pinigų praradimu, bendravo arba tebebendrauja, todėl tarp jų galėjo būti ar yra tam tikri santykiai.
Į policiją kreipėsi tik po metų
Į teisėsaugą moteris kreipėsi praėjus metams. Kodėl ji taip ilgai laukė – ar dėl to, kad pinigai buvo pasibaigę, jausmai atvėsę, ar egzistavo kita priežastis, pareigūnai nekomentuoja.
R. Matonio teigimu, ši istorija kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Gyventojai, išgirdę apie moterį, kuri, tikėdama meile ir galimybe praturtėti iš kriptovaliutų, prarado tokią didelę sumą, situaciją vertino skirtingai.
Tačiau kol kas pareigūnai šio atvejo toliau tirti neketina. Įvertinę visas aplinkybes, jie nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes nenustatė nusikalstamos veikos, turinčios sukčiavimo požymių.
Romantinio sukčiavimo atvejų – vos keli
Romantinio sukčiavimo atvejai pasitaiko retai. Kauno apskrityje pernai buvo užfiksuoti 3 tokie atvejai, o šiemet – 4. Tuo metu bendras sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje skaičiuojamas šimtais.
Nors dėl sukčiavimo pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius mažėja, iš gyventojų išviliojamos sumos didėja. Per pastaruosius porą metų lietuviai prarado dešimtis milijonų eurų, o dažniausiai į sukčių pinkles patenka senjorai.
R. Matonis sakė, kad pernai iš gyventojų buvo išvilioti 34 mln. eurų, o šiemet jau užfiksuota 30 mln. eurų nuostolių. Kadangi metai dar nesibaigė, ši suma, jo teigimu, dar bus viršyta. Daugiausia pinigų prarandama investuojant į neaiškias platformas.
Beveik visi gyventojai yra sulaukę įtartinų skambučių, trumpųjų žinučių arba laiškų su apgaulingomis nuorodomis. Dalis jų tokiais bandymais nereaguoja – pokalbį iškart nutraukia ir į žinutes neatsako.
Teisėsaugai pavyksta ištirti maždaug penktadalį visų sukčiavimo atvejų.
