Ar įmanoma sumažinti suvalgomo maisto kiekį neskaičiuojant kalorijų ir neatsisakant mėgstamų patiekalų? Lenkų maisto tinklaraštininkas Martynas Wójcikas, socialiniuose tinkluose žinomas kaip „Foodini“, teigia, kad numesti 25 kilogramus jam padėjo vos trys kasdieniai įpročiai. Jis pakeitė ne tik lėkštės dydį, bet ir valgymo įrankius bei aplinką, kurioje valgo.
25 kilogramus numetęs Marcin Wójcik (nuotr. „Facebook“; 123rf.com)
Svorio mažinimas dažnai siejamas su griežtu mitybos planu, porcijų svėrimu ir mėgstamų produktų atsisakymu. Tačiau suvalgomo maisto kiekį gali veikti ir aplinka bei įprastas elgesys prie stalo, skelbia fakt.pl.
Ne visada pastebime, kaip greitai suvalgome vakarienę. O užkandžiaudami prie televizoriaus kartais nė nesusimąstome, kad visa lėkštė ar dubenėlis jau tuščias.
Į tokius įpročius dėmesį atkreipė „Facebook“ puslapio „Foodini od kuchni“ autorius M. Wójcikas. Viename vaizdo įraše jis pristatė tris metodus, kurie, pasak jo, padėjo atsikratyti 25 kilogramų.
Reikėtų pabrėžti, kad tai – asmeninė vieno žmogaus patirtis. Dėl savo sveikatos ir tinkamiausio svorio mažinimo būdo visada verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Mažesnė lėkštė gali pakeisti porcijos vaizdą
Pirmiausia „Foodini“ pademonstravo dvi skirtingo dydžio lėkštes, į kurias buvo įdėtas toks pats maisto kiekis. Jo teigimu, mažoje lėkštėje porcija atrodo gerokai gausesnė.
Tokį efektą galima paaiškinti psichologija: smegenys vertina porciją ne tik pagal realų maisto kiekį, bet ir pagal tai, kiek vietos jis užima lėkštėje.
Didelėje lėkštėje net ir nemažas kiekis gali pasirodyti menkas. Tą pačią porciją perkėlus į mažesnę lėkštę, ji atrodo kur kas didesnė. Ši vizualinė iliuzija gali paveikti tai, kaip suvokiame porcijos dydį.
Mažesni įrankiai – daugiau laiko valgymui
Antrasis tinklaraštininko siūlomas būdas – rinktis mažesnius valgymo įrankius: mažą šaukštelį, desertinę šakutę arba lazdeles.
Jis sakė šią idėją perėmęs iš interneto kūrėjo Jeremy Ethierio ir nusprendęs ją išbandyti visą mėnesį.
Naudojant mažesnius įrankius paimami mažesni kąsniai, todėl maistas dažniau atsiduria burnoje, o visa porcija suvalgoma lėčiau. Kadangi vienu metu paimama mažiau maisto, prireikia daugiau kąsnių.
Lėtesnis valgymas suteikia organizmui daugiau laiko pajusti sotumą. Be to, sulėtinę tempą galime geriau pastebėti, kada alkis sumažėjo, ir nebesuvalgyti visko vien dėl to, kad maisto dar liko lėkštėje.
Trečiasis įprotis – atsisakyti ekranų
Vis dėlto, pasak „Foodini“, svarbiausias iš šių patarimų susijęs su sąmoningu valgymu. Tinklaraštininkas ragina prie stalo nenaudoti telefono, nežiūrėti televizoriaus ir tuo metu nenaršyti internete.
Valgant, jo nuomone, reikėtų dėmesį skirti maistui, o ne telefono ekranui, televizijai, „YouTube“ vaizdo įrašams ar kitam interneto turiniui.
Dažna situacija – įsijungiamas mėgstamas serialas, šalia pasidedama užkandžių, o įsitraukus į ekraną nepastebima, kaip dubenėlis ištuštėja.
Kai dėmesį užima kita veikla, sunkiau įvertinti, kiek maisto jau suvalgėme ir kada pasiekėme sotumą. Dėl to galima toliau valgyti net tada, kai alkis jau numalšintas.
Sąmoningas valgymas reiškia susitelkimą į patį procesą: maisto skonį, kvapą, tekstūrą ir kūno siunčiamus pojūčius. Prieš imant dar vieną kąsnį verta sulėtinti tempą ir įvertinti, ar alkis dar jaučiamas.
Tokį požiūrį patvirtina ir valgymo elgsenos tyrimai: valgymas užsiimant kita veikla, ypač žiūrint televizorių, gali skatinti persivalgymą.
