56 metų Vitalija iš pradžių greitą sotumo jausmą ir skrandžio skausmus palaikė laikinais virškinimo sutrikimais. Vis dėlto atlikti tyrimai parodė II stadijos skrandžio vėžį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre moteriai atlikta operacija ir skirtas chemoterapinis gydymas. Dabar į įprastą gyvenimą grįžtanti Vitalija ragina rimtai vertinti organizmo siunčiamus signalus.
Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Augustinas Baušys primena, kad ankstyvas skrandžio vėžys neretai nesukelia jokių simptomų. Todėl ilgiau trunkančių virškinimo sutrikimų ignoruoti nereikėtų.
Simptomus iš pradžių priskyrė maistui
Pirmuosius neįprastus pojūčius Vitalija pajuto 2025 metų rudenį. Ji pastebėjo, kad labai greitai pasijunta soti – kartais užtekdavo vos lėkštės sriubos. Moteris ieškojo paprastų paaiškinimų ir bandė palengvinti savijautą pati.
Vitalija pasakojo, kad greitą sotumą jausdavo net suvalgiusi tik sriubos, o pavartojus bičių pikio atrodydavo, jog savijauta pagerėja.
Kitų metų vasarį atsirado ir skrandžio skausmai. Nuolatinį pilnumo pojūtį papildė diegliai krūtinės srityje. Vitalija bandė rinktis kitokį maistą, tačiau tai nepadėjo.
Moteris svarstė, kad galėjo suvalgyti netinkamo maisto ar apsinuodyti. Vis dėlto šįkart nusprendė kreiptis į medikus, nors skrandį paskutinį kartą buvo tyrusi maždaug prieš 20 metų.
Tyrimai parodė Helicobacter pylori infekciją. Netrukus Vitalija buvo nukreipta į Nacionalinį vėžio centrą, kur jai diagnozuotas II stadijos skrandžio vėžys.
Moteris džiaugėsi, kad Nacionaliniame vėžio centre reikalingi tyrimai ir gydymas pradėti greitai. Jai atlikta operacija, taikytas chemoterapinis gydymas, o šiemet dar liko vienas chemoterapijos kursas.
Iki ligos Vitalija stengėsi gyventi sveikai: pati augino daržoves ir gamino maistą, alkoholio nevartojo. Vis dėlto kartais valgydavo rūkytą mėsą ir rūkė. Sužinojusi diagnozę, šio įpročio atsisakė.
Dabar moteris sako atgavusi energiją. Prieš diagnozę ją nuolat lydėjo silpnumas ir nuovargis, o šiandien ji dirba, sportuoja ir gyvena įprastą gyvenimą.
Savo patirtimi Vitalija dalijasi su pažįstamais ir ragina nelaukti, kol sveikatos sutrikimai praeis savaime. Ji mano, kad laiku kreiptis į gydytojus yra itin svarbu, nes priešingu atveju liga galėjo būti jau išplitusi.
Skrandžio vėžys Lietuvoje išlieka rimta problema
Doc. dr. Augustinas Baušys pabrėžia, kad skrandžio vėžys išlieka opi sveikatos problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Tai vienas iš penkių dažniausių vėžio tipų pasaulyje, o Lietuvos sergamumo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje.
Dideli sergamumo rodikliai taip pat išsiskiria visose trijose Baltijos šalyse ir Portugalijoje. Patikimų duomenų, ar Lietuvoje ši liga jaunėja, kol kas nėra, tačiau kai kuriose valstybėse tokia tendencija pastebima. Gydant pacientus dėl skrandžio vėžio, gydytojai nuolat susiduria ir su jaunesniais nei 50 metų žmonėmis.
Viena didžiausių problemų – nemažai pacientų liga diagnozuojama IV stadijos, kai vėžys jau būna išplitęs į kitus organus. Tokiais atvejais visiškai pasveikti tikimybė yra labai maža.
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – Helicobacter pylori
Skrandžio vėžys išsivysto pakitus ir supiktybėjus skrandžio gleivinės ląstelėms, kurios pradeda nekontroliuojamai daugintis. Nors konkrečią priežastį vienam pacientui dažnai nustatyti sudėtinga, žinomi veiksniai, didinantys ligos riziką. Vienas pagrindinių – Helicobacter pylori bakterija, su kuria siejama didelė dalis skrandžio vėžio atvejų.
Ši bakterija sukelia lėtinį skrandžio uždegimą. Per dešimtmečius jis gali nulemti ikivėžinius gleivinės pokyčius ir vėžį. Išgydžius infekciją, skrandžio vėžio rizika reikšmingai sumažėja, ypač jei tai padaroma dar neatsiradus negrįžtamiems gleivinės pakitimams.
Dėl Helicobacter pylori išsitirti ypač verta žmonėms, kurių artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, taip pat tiems, kuriuos vargina ilgalaikiai virškinimo sutrikimai arba kurie serga ar sirgo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.
Didesnei rizikai taip pat priskiriami žmonės, kuriems nustatyta nepaaiškinama mažakraujystė, vitamino B12 stoka arba ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai.
Nustačius Helicobacter pylori, gydyti rekomenduojama visus suaugusiuosius, net jei jie nejaučia jokių simptomų. Būtina išgerti visą paskirtų vaistų kursą ir vėliau patikrinti, ar bakterija išnaikinta. Kontrolinis tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po mėnesio.
Kiti rizikos veiksniai yra rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, didelis sūdyto, rūkyto ir perdirbto maisto kiekis bei nutukimas. Rizika didėja ir vyresniame amžiuje, o vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau.
Riziką galima mažinti atsisakius rūkymo, alkoholį vartojant saikingai, ribojant druską, sūdytus, rūkytus ir perdirbtus produktus, valgant daugiau vaisių ir daržovių, palaikant sveiką kūno svorį bei išliekant fiziškai aktyviems.
Greitas sotumas gali būti svarbus įspėjimas
Vitalijos atvejis parodo, kad pirmieji skrandžio vėžio požymiai gali būti panašūs į įprastus virškinimo sutrikimus. Dėl to žmonės juos dažnai paaiškina netinkamu maistu, stresu ar laikinu negalavimu.
Ankstyvas skrandžio vėžys neretai apskritai nesukelia simptomų. Jei jie atsiranda, gali pasireikšti diskomfortas ar maudimas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, raugėjimas, pilnumo pojūtis pavalgius arba greitas sotumas net suvalgius nedaug. Taip pat gali sumažėti apetitas ir pykinti.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų dėl nepaaiškinamo svorio kritimo, pasikartojančio vėmimo, sutrikusio rijimo ar jausmo, kad maistas stringa. Nerimą kelia ir kraujas vemiant arba tamsios, kavos tirščius primenančios masės.
Į gydytoją būtina kreiptis ir tada, kai išmatos tampa juodos, deguto spalvos, o dėl mažakraujystės atsiranda silpnumas, nuovargis ar blyškumas. Taip pat svarbu įvertinti pilve apčiuopiamą darinį.
Medikas pataria kreiptis, jei virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei 50 metų žmogui.
Gastroskopija leidžia ligą nustatyti anksčiau
Kadangi ankstyvas skrandžio vėžys dažnai neturi aiškių požymių, svarbūs ne tik savijautos pokyčiai, bet ir laiku atliekami tyrimai. Vienas pagrindinių – gastroskopija. Jos metu endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, o prireikus paimama audinių mėginių.
Gastroskopija rekomenduojama žmonėms, kuriems pasireiškia pavojaus simptomai, taip pat vyresniems nei 50 metų asmenims, pirmą kartą susidūrusiems su virškinimo sutrikimais. Jei artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, tyrimą verta atlikti nuo 45 metų, net nejaučiant simptomų.
Žmonėms, kuriems nustatyti ryškūs ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai, gastroskopiją rekomenduojama kartoti reguliariai, kas kelerius metus.
Gydytojas kaip pavyzdį nurodo Japoniją ir Pietų Korėją, kur skrandžio vėžys itin dažnas. Šiose šalyse nuo tam tikro amžiaus gastroskopija atliekama visiems gyventojams, todėl nemaža dalis navikų nustatomi labai anksti ir gali būti pašalinami endoskopiškai, neatliekant įprastos operacijos.
Lietuvoje tokios programos kol kas nėra, nors skrandžio vėžys čia dažnesnis nei daugelyje Europos šalių. Todėl ankstyvai diagnostikai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, o kol nacionalinės patikros nėra, budrūs turi išlikti ir pacientai, ir šeimos gydytojai.
Gydymą parenka skirtingų sričių specialistai
Nustačius skrandžio vėžį, pirmiausia tiksliai įvertinama ligos stadija, naviko savybės ir bendra paciento sveikatos būklė. Nacionaliniame vėžio centre gydymo planą sudaro daugiadalykė specialistų komanda, nes šiandien skrandžio vėžio gydymas retai apsiriboja vien operacija.
Dažniausiai taikoma chemoterapija prieš operaciją ir po jos, chirurginis gydymas, o kai kuriais atvejais atliekamos endoskopinės procedūros arba skiriama spindulinė terapija.
Pacientais rūpinasi pilvo chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai, gastroenterologai, endoskopuotojai, radiologai, patologai, anesteziologai reanimatologai, dietologai, reabilitacijos specialistai, kineziterapeutai, psichologai ir slaugytojai.
Svarbiausi sprendimai priimami daugiadalykės komandos susitikime, kuriame paciento atvejį kartu aptaria įvairių sričių specialistai. Prieš parenkant gydymą dažniausiai atliekama gastroskopija ir krūtinės ląstos, pilvo bei dubens kompiuterinė tomografija. Prireikus pakartotinai tiriami biopsijos mėginiai arba atliekamos naujos biopsijos.
Kai kuriems pacientams atliekama diagnostinė laparoskopija, padedanti nustatyti, ar navikas neišplitęs pilvo ertmėje. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko savybes, gretutines ligas ir bendrą fizinę būklę.
Kai kuriais atvejais skrandį galima išsaugoti
Nacionaliniame vėžio centre atliekamos įvairios skrandžio vėžio operacijos. Labai ankstyvas navikas kartais pašalinamas endoskopiškai – be pjūvių pilve ir išsaugant skrandį. Kitais atvejais pašalinama dalis arba visas skrandis kartu su aplinkiniais limfmazgiais. Operacijos apimtis priklauso nuo naviko dydžio ir vietos.
Jei įmanoma išlaikyti pakankamą atstumą nuo naviko krašto, stengiamasi išsaugoti dalį skrandžio. Tai dažniau įmanoma, kai navikas yra apatinėje skrandžio dalyje. Jei jis yra viršutinėje dalyje arba išplitęs per didelę skrandžio sienelės dalį, pašalinamas visas skrandis.
Navikui įaugus į greta esančius organus, gali reikėti išplėstinės operacijos. Kartu su skrandžiu gali būti pašalinama dalis kasos, blužnis, dalis kepenų ar storosios žarnos. Jei navikas išplitęs į stemplę, kartais pašalinama ir dalis jos.
Dalis operacijų atliekama minimaliai invaziniu būdu, per kelis nedidelius pjūvius. Onkologiniu požiūriu tokios operacijos nėra prastesnės už atviras, o kai kuriems pacientams po jų galima greičiau atsigauti.
Vis dėlto skrandžio vėžio operacijos išlieka sudėtingos, todėl labai svarbi chirurgų patirtis ir konkrečiam pacientui parinktas gydymo būdas.
Pasirengimas gydymui padeda greičiau atsitiesti
Skrandžio vėžio gydymas nesibaigia operacija ar chemoterapija. Ne mažiau svarbūs yra pasirengimas gydymui ir reabilitacija.
Po operacijos gyvenimo kokybė iš pradžių pablogėja, tačiau ligą suvaldžius daugumai pacientų maždaug per metus ji grįžta į panašų lygį kaip prieš operaciją. Atsigauti padeda priešoperacinė ir pooperacinė reabilitacija, fizinis aktyvumas bei tinkama mityba.
Pacientai mokomi reguliariai mankštintis, o mityba derinama su dietologais. Tai leidžia geriau pasiruošti operacijai, sumažinti komplikacijų riziką ir greičiau po jos atsigauti.
Vitalijos istorija rodo, kad po sudėtingo gydymo galima grįžti prie darbo, sporto ir įprastos kasdienybės. Tačiau jos pagrindinis raginimas kitiems paprastas – nereikėtų laukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime.
Doc. dr. Augustinas Baušys taip pat ragina neignoruoti ilgiau trunkančių virškinimo sutrikimų. Kuo anksčiau skrandžio vėžys nustatomas, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.
Jei diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, greitas sotumas ar sumažėjęs apetitas trunka ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsiranda sulaukus 50 metų, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti gastroskopiją. Svorio kritimas, sunkus rijimas, pasikartojantis vėmimas ar juodos išmatos – priežastys kreiptis nedelsiant.
Laiku nustatytas skrandžio vėžys yra išgydomas, todėl užsitęsusio diskomforto ir kitų organizmo siunčiamų signalų nereikėtų laikyti paprastu negalavimu.
