Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlo nepritarti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui. Kartu Vyriausybei rekomenduota kompleksiškai įvertinti, kaip turėtų būti reglamentuojama reprodukcinė sveikata, ir parengti reikalingus teisės aktų pakeitimus.
Trečiadienį už tokį sprendimą balsavo 5 ŽTK nariai, 1 susilaikė.
ŽTK pirmininkas Laurynas Šedvydis teigė, kad Vyriausybė veikiausiai nerengtų vieno atskiro įstatymo. Jo manymu, pokyčiai galėtų būti įgyvendinti koreguojant kelis teisės aktus, kurie jau dabar reglamentuoja teisę į abortą ir lytinį švietimą.
Pasak L. Šedvydžio, nauji teisės aktų projektai galėtų būti pateikti iki Seimo pavasario sesijos.
Komitetas savo sprendimą priėmė įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Joje nurodyta, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte numatytas reguliavimas yra „nenuoseklus, neišbaigtas“.
Teisininkų vertinimu, dauguma projekto nuostatų yra deklaratyvios ir nenustato aiškaus konkrečių teisių ar pareigų turinio. Kita dalis nuostatų yra blanketinės – jos nukreipia į kitus, konkrečiai neįvardytus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus.
Teisės departamentas mano, kad projekto tikslų būtų galima pasiekti ne priimant naują, daugiausia apibendrinamąją funkciją atliksiantį įstatymą, o papildant ir patikslinant jau galiojančius teisės aktus reprodukcinės sveikatos srityje.
Vyriausybė pritaria siekiui sukurti reprodukcinės sveikatos teisinį reguliavimą, tačiau nepritaria projekte siūlomoms priemonėms. Ministrų kabinetas teigia, kad jos jau įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose ir dubliuoja esamą reguliavimą.
Vyriausybės išvadoje pažymima, kad nediskriminavimo, reprodukcinės sveikatos, nėštumo nutraukimo, lytinio švietimo ir kiti klausimai jau reglamentuojami įstatymais bei kitais teisės aktais. Vyriausybės teigimu, įstatymais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš esmės nustatytos nuostatos apima ir projekte siūlomą reguliavimą.
Ministrų kabinetas taip pat nurodo, kad projekto rengėjai nepateikė pakankamų argumentų, kodėl būtina iš esmės keisti šiuo metu veikiančią sistemą, neįvertinus mažesnės apimties alternatyvų.
Vyriausybės vertinimu, siūlomi pakeitimai galėtų padidinti administracinę naštą, o jų galimas poveikis šeimoms ir demografijai nėra aiškus. Todėl sisteminiai pokyčiai, kai tuos pačius tikslus būtų galima pasiekti koreguojant galiojančius teisės aktus, gali būti nepakankamai ekonomiški ir sukelti perteklinę administracinę bei organizacinę naštą.
ELTA primena, kad pernai gegužę Seimas pradėjo svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, sukėlusį aštrias parlamentarų diskusijas.
Projektu siūloma įstatymu įtvirtinti ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką. Taip pat būtų numatyta nėščiųjų teisė, pasikonsultavus su gydytoju, pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones ir į gimdymą lydintį asmenį.
Projekte numatytos ir psichologo konsultacijos, prenatalinės diagnostikos paslaugos bei valstybės užtikrinamas genetinis konsultavimas planuojant šeimą, kad būtų galima įvertinti galimą būsimo vaiko genetinę riziką.
Seimo narė B. Vėsaitė siūlo įstatyme įtvirtinti nemokamą kontraceptinių priemonių prieinamumą. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Projektu taip pat reglamentuojama sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo būdas, skirtas ilgalaikei apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo.
Parlamentarės teigimu, įstatymas įtvirtintų teisę į reprodukcinę sveikatą. Pernai gegužę po pateikimo projektui pritarė 56 Seimo nariai, 44 balsavo prieš, o 10 parlamentarų susilaikė.
