Europos valstybės pasirengusios su Rusija svarstyti galimybę sugrįžti prie karinių konfliktų prevencijos priemonių, taikytų Šaltojo karo metais, skelbia „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos diplomatų šaltiniais.
Tarp galimų temų minimi susitarimai, ribojantys tam tikrų tipų raketų dislokavimą, taip pat „Atviro dangaus“ sutartis. Ji JAV ir Sovietų Sąjungai suteikė galimybę stebėti viena kitos karinius objektus. Šie klausimai galėtų būti keliami per Rusijos, Ukrainos ir JAV derybas, kurios lapkričio 10 d. prasidėjo Abu Dabyje.
Anksčiau „Reuters“ Rusijos delegacijos šaltinis teigė, kad karo Ukrainoje užbaigimas yra tik viena susitikimo darbotvarkės dalių. Pasak jo, svarbiausias derybų tikslas – iš naujo įvertinti viso Europos žemyno saugumo sistemą.
FT šaltinių teigimu, Europos atstovai į Abu Dabį atvyko palaikyti Ukrainos ir užtikrinti, kad sprendimai dėl žemyno saugumo nebūtų priimami nedalyvaujant Europos valstybėms. „Reuters“ skelbė, kad susitikimuose dalyvavo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Europos Sąjungos ir NATO atstovai. Maskva šią savaitę apie planus susitikti su europiečiais nepranešė.
Vašingtonas siekia įtraukti Europą į derybas
Vienas JAV pareigūnas FT sakė, kad Donaldo Trumpo administracija mėgina įtikinti Maskvą pradėti derybas su Europos šalimis.
Jo teigimu, norint šiame etape užbaigti karą, Europa turi dalyvauti prie derybų stalo.
Kol kas neaišku, kokius konkrečius naujos Europos saugumo sistemos principus Rusijos derybininkai ketina siūlyti.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Europos saugumo architektūra yra sugriuvusi. Jo vertinimu, naują sistemą būtų galima kurti tik kaip platesnės Eurazijos sistemos dalį, kartu atsižvelgiant į Maskvos interesus.
Lavrovas kalba apie naują Eurazijos saugumo architektūrą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu pranešė, kad parengtas pozicijos dokumentas dėl naujos saugumo architektūros Eurazijoje. Jis teigė, kad Maskva tikisi tolesnių D. Trumpo administracijos konsultacijų, kaip pasiekti sąžiningą interesų pusiausvyrą, kad nė vienos šalies saugumas nebūtų pažeistas.
Praėjusią savaitę D. Trumpas, susitikęs su Rusijos prezidento specialiuoju įgaliotiniu Kirilu Dmitrijevu, paskelbė, kad rengiamas didelis susitarimas dėl Ukrainos.
JAV prezidentas tuomet pareiškė, kad būsimas susitarimas būtų svarbus ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, o jo rezultatu esą liktų sužavėti visi. Vis dėlto Baltųjų rūmų vadovas neatskleidė, kokios konkrečiai būtų šio susitarimo sąlygos.
