Retkarčiais pasigirstantis knarkimas dažniausiai nekelia pavojaus. Vis dėlto dažnas ir garsus knarkimas, lydimas kvėpavimo pauzių ar staigaus oro gaudymo, gali būti susijęs su rimtesniais sveikatos sutrikimais. Kada tokius simptomus reikėtų vertinti rimtai, paaiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Gabrielė Dainiūtė.
Knarkimo garsas atsiranda orui tekant susiaurėjusiais kvėpavimo takais. Kai jų spindis sumažėja, oro srovė susiduria su didesniu pasipriešinimu, todėl aplinkiniai audiniai ima vibruoti.
Knarkimą gali lemti didelės tonzilės ar liežuvis, siauras gomurys arba ryklė, taip pat kreiva nosies pertvara. Įtakos turi ir miego padėtis, antsvoris, alkoholio vartojimas bei rūkymas. Problemą kartais paskatina tam tikri vaistai, skydliaukės, nosiaryklės ar medžiagų apykaitos ligos.
G. Dainiūtė nurodo, kad knarkimas gali būti tiek nuolatinis, tiek laikinas. Raumenis atpalaiduojantys vaistai gali atpalaiduoti ir kvėpavimo takuose esančius raumenis, tačiau jų nebevartojant problema dažniausiai praeina ir ilgalaikių pasekmių nesukelia. Panašiai veikia alkoholis, ypač jei didesnis jo kiekis išgeriamas antroje dienos pusėje.
Laikinas knarkimas taip pat gali atsirasti dėl nosiaryklės sutrikimų – alerginės ar kitokios kilmės slogos, nosies kriauklių arba tonzilių hipertrofijos. Diagnozavus šias priežastis ir skyrus tinkamą gydymą, knarkimas dažniausiai susilpnėja arba visai išnyksta.
Kvėpavimo pauzės miegant – priežastis sunerimti
Pats knarkimas nebūtinai yra pavojingas, tačiau kartu pasireiškiantys simptomai gali rodyti obstrukcinę miego apnėją (OMA). Tai sutrikimas, kai dėl pasikartojančių kvėpavimo sustojimų organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Ilgainiui dėl to gali atsirasti įvairių metabolinių pokyčių.
Nors ne kiekvienas knarkiantieji serga OMA, svarbu atpažinti būdingus požymius. Vienas ryškiausių – trumpam sustojantis kvėpavimas, po kurio pasigirsta garsesnis knarkimas, springimas, kosulys arba žmogus ima gaudyti orą.
Apie galimą miego apnėją gali išduoti ir dienos savijauta: pabudus jaučiamas nuovargis, vargina mieguistumas, tampa sunkiau susikaupti, gali suprastėti atmintis. Kai kuriems žmonėms pasireiškia irzlumas, emocinis nestabilumas, sumažėjęs libido ar erekcijos sutrikimai. Taip pat galimas padidėjęs kraujospūdis, dažnas šlapinimasis naktį ir sunkiai gydomas gastroezofaginis refliuksas.
Kai kvėpavimo takai yra nepralaidūs, plaučiai į kraują patenka per mažai deguonies, o jame kaupiasi anglies dvideginis. Šie pokyčiai suaktyvina simpatinę nervų sistemą ir skatina streso hormonų išsiskyrimą. Ilgainiui organizme gali būti palaikomas oksidacinis stresas bei uždegimas.
Dėl to nukenčia kraujagyslės, širdis ir kiti organai. Vis dėlto laiku pradėjus tinkamą OMA gydymą, daugelį šių pokyčių galima kontroliuoti, aiškina G. Dainiūtė.
Negydoma obstrukcinė miego apnėja ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali prisidėti prie arterinės hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto, prieširdžių virpėjimo bei kitų širdies, kraujagyslių ir smegenų kraujotakos ligų vystymosi.
Nuo ko pradėti įtarus miego apnėją
Jeigu artimieji pastebi, kad knarkiantis žmogus naktį nustoja kvėpuoti, arba dieną jį nuolat vargina mieguistumas, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Įvertinęs simptomus, gydytojas gali įtarti obstrukcinę miego apnėją ir nukreipti papildomai konsultacijai pas pulmonologą, otorinolaringologą, neurologą ar veido ir žandikaulių chirurgą.
Diagnozei patvirtinti atliekama respiracinė polisomnografija. Miego metu registruojama širdies, smegenų ir kvėpavimo sistemų veikla, kraujo įsotinimas deguonimi, oro srovė per nosį ir burną, krūtinės bei pilvo judesiai, kūno padėtis, taip pat knarkimas ir jo pobūdis.
Atliekant tyrimą taip pat apskaičiuojamas apnėjų ir hipopnėjų indeksas – jis parodo, kiek kartų per vieną miego valandą kvėpavimas visiškai arba iš dalies sustoja. Lengva OMA nustatoma, kai per valandą fiksuojama 5–15 epizodų, vidutinio sunkumo – 15–30, o sunki – 30 ir daugiau.
Gydymo būdas priklauso nuo knarkimo priežasties
Jeigu knarkimą lemia laikini arba koreguojami veiksniai, jų pašalinimas gali problemą visiškai išspręsti ar bent gerokai sumažinti. Padėti gali alkoholio ir rūkymo atsisakymas, raminamųjų arba raumenis atpalaiduojančių vaistų vartojimo nutraukimas, kūno svorio mažinimas, taip pat alerginės ar kitos kilmės slogos gydymas.
Kai problema susijusi su kreiva nosies pertvara, nosies kriauklių hipertrofija ar kitais anatominiais pokyčiais, gali būti pasirenkamas chirurginis gydymas.
Net pakoregavus rizikos veiksnius, knarkimas kartais išlieka. Tokiais atvejais gali būti taikomos papildomos priemonės: miego padėties keitimas, ortopedinės pagalvės, nosies skėtikliai arba prietaisai, keičiantys apatinio žandikaulio padėtį. Kadangi knarkimas dažniau pasireiškia gulint ant nugaros, padėties pakeitimas taip pat gali būti naudingas.
Vis dėlto prieš pasirenkant tokias priemones verta pasitarti su gydytoju ir nustatyti, kurioje kvėpavimo takų vietoje susidaro kliūtis. Nuo to priklauso, kuri priemonė galėtų būti veiksmingiausia.
Obstrukcinės miego apnėjos gydymas parenkamas pagal jos sunkumą. Esant lengvai formai, dažnai pakanka koreguoti rizikos veiksnius ir mažinti perteklinę kūno masę.
Vidutinio sunkumo ir sunkios OMA atvejais auksiniu gydymo standartu laikomas nuolatinio teigiamojo slėgio aparatas. Miegant per kaukę tiekiamas suslėgtas oras neleidžia viršutiniams kvėpavimo takams subliūkšti. Taip žmogus gali normaliai kvėpuoti, o dieną jaučiasi geriau pailsėjęs.
