Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė, kad Juodkalnija sparčiai juda link tikslo 2028 metais tapti Bendrijos nare. Tuo metu Ukraina paraginta paspartinti reformas, jei ji nori per dvejus metus užbaigti stojimo derybas.
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje suteikė naują postūmį ES plėtrai. Šiuo metu iš šalių kandidačių pirmauja Juodkalnija, Albanija, Ukraina ir Moldova.
Kasmetinėje plėtros proceso ataskaitoje Briuselis pristatė šių keturių valstybių veiksmų planus, susijusius su siekiu įstoti į Bendriją.
Už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos teigė, kad Juodkalnija galėtų pasirašyti stojimo sutartį jau kitų metų birželį. Vėliau dokumentą turėtų ratifikuoti visos 27 ES valstybės narės.
Anot jos, Juodkalnija sėkmingai artėja prie tikslo 2028 metais tapti 28-ąja Europos Sąjungos nare.
Maždaug 650 tūkst. gyventojų turinčiai Vakarų Balkanų šaliai dar gali sutrukdyti keli neišspręsti klausimai santykiuose su kaimyne Kroatija. Vis dėlto ES pareigūnai tikisi, kad derybose bus padaryta pažanga ir Juodkalnija pašalins pagrindines kliūtis stojimo kelyje.
Po Juodkalnijos, manoma, arčiausiai narystės yra Albanija ir Moldova. Briuselis tikisi, kad abi valstybės 2027 metais pasieks reikšmingos pažangos.
ES taip pat pabrėžė, kad Moldova turi išlaikyti dabartinį reformų tempą, kad galėtų įgyvendinti ambicingą, tačiau realistišką tikslą – iki 2028 metų pradžios užbaigti stojimo derybas.
Ukrainai – raginimas spartinti reformas
M. Kos įvertino Ukrainos pastangas vykdyti reformas nepaisant karo su Rusija. Ji paragino šalį tęsti šį darbą ir stengtis kitais metais pasistūmėti stojimo derybose.
Briuselio teigimu, Ukraina turėtų dar labiau paspartinti reformas, kad galėtų pasiekti ambicingą tikslą – iki 2028 metų pabaigos užbaigti derybas dėl narystės.
Vis dėlto Europos Sąjunga kol kas vengia nustatyti konkretesnį Ukrainos įstojimo į Bendriją grafiką. ES pareigūnai aiškina, kad dėl besitęsiančio karo padėtis išlieka pernelyg nenuspėjama, todėl konkrečių būsimų proceso datų numatyti negalima.
Kitų šalių kandidačių, pirmiausia Sakartvelo ir Serbijos, pažanga stojimo procese sustojo arba net pasuko atgal.
Briuselyje naujų vilčių atsirado praėjusį mėnesį rinkimuose pralaimėjus ilgamečiam Serbijos lyderiui Aleksandarui Vučičiui. Tikimasi, kad Belgradas gali pasirinkti kitą politinę kryptį.
ES plėtros planams įtakos gali turėti ir kitais metais Bendrijos valstybėse vyksiantys rinkimai, ypač Prancūzijoje. Rinkimų favorite laikoma kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen yra pažadėjusi, kad patekusi į valdžią stabdytų naujų šalių priėmimą į Europos Sąjungą.
