„Sodra“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu ketina išsamiau nagrinėti nedarbo draudimo deficitą ir svarstyti, nuo kada turėtų būti pradedamos mokėti bedarbio išmokos. Tai trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pranešė „Sodros“ atstovė Violeta Latvienė.
Pasak jos, pirmiausia siekiama išsiaiškinti, kodėl nedarbo draudimo sistema yra nuostolinga. Taip pat bus vertinama, ar pakanka nuo šių metų liepos įsigaliojusių pakeitimų.
Prognozuojamas beveik 46 mln. eurų deficitas
Numatoma, kad 2027 metais nedarbo draudimo pajamos sudarys apie 566 mln. eurų, o išmokoms gali prireikti apie 612 mln. eurų. Tai reikštų maždaug 46 mln. eurų skirtumą tarp surenkamų įmokų ir išmokų.
Prognozuojama, kad vidutiniškai nedarbo išmokas gaus 80,3 tūkst. žmonių per mėnesį. Vidutinė išmoka turėtų didėti 6,7 proc. ir pasiekti 635 eurus.
V. Latvienė pabrėžė, kad tikrasis pastarųjų pakeitimų poveikis dar nėra aiškus. Dabar išmokai gauti reikia turėti bent 12 mėnesių darbo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Bedarbio išmokos gavimo laikotarpis į darbo stažą neįskaičiuojamas, pati išmoka nelaikoma pajamomis, pagal kurias apskaičiuojama kita nedarbo išmoka, o jos pastovioji dalis sudaro 15 proc. minimaliosios algos.
Vis dėlto „Sodros“ atstovė įspėjo, kad vien šių teisės aktų pakeitimų gali neužtekti. Jos teigimu, institucija nėra tokia optimistiška, kad sistema dėl jų savaime taps subalansuota.
A. Sysas ragino iš esmės keisti strategiją
BFK pirmininkas Algirdas Sysas kritikavo tai, kad nedarbo draudimo įmokų jau ne vienerius metus surenkama mažiau nei išmokama. Jo teigimu, „Sodra“ nepateikia sprendimų, kurie galėtų pakeisti padėtį.
Politikas ragino iš naujo įvertinti taikomus koeficientus, nes kitose draudimo rūšyse susidaro perteklius, o nedarbo draudimas lieka deficitinis. Jis taip pat pabrėžė, kad į šį procesą turėtų aktyviau įsitraukti darbdaviai.
A. Sysas atkreipė dėmesį ir į Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantinio fondo rezervus. Planuojama, kad 2027 metų pabaigoje Ilgalaikio darbo išmokų fonde bus sukaupta apie 328 mln. eurų, o Garantiniame fonde – apie 256 mln. eurų.
Jo teigimu, šiuose fonduose laikomos sumos yra labai didelės, o išlaidos esą tris kartus mažesnės už pajamas. A. Sysas kėlė klausimą, ar dalis lėšų negalėtų būti nukreipta kitoms reikmėms, užuot toliau kaupus rezervus.
Politikas taip pat priminė, kad anksčiau bankams tekdavo mokėti už pinigų saugojimą. Jo vertinimu, tokiai situacijai pasikartojus, už maždaug 300 mln. eurų laikymą tektų mokėti milijonus. Viceministras patvirtino, kad kol kas dėl to sprendimo nėra.
Fondų ateitis bus svarstoma patvirtinus biudžetą
V. Latvienė nurodė, kad Ilgalaikio darbo išmokų ir Garantinio fondo rezervai buvo investuojami gaunant 4 proc. palūkanas, tačiau šiuo metu jos sumažėjo iki maždaug 1 proc.
Komiteto nariai sutarė, Seimui patvirtinus biudžetą, pradėti diskusijas dėl abiejų fondų ateities. Bus vertinama, ką daryti su dideliais rezervais ir kaip užtikrinti, kad fondai atliktų savo funkciją, o jų dydis nebūtų didinamas automatiškai.
