Lietuva galėtų apmokestinti naftos koncerno „Orlen Lietuva“ viršpelnį, tačiau taikyti mažesnį tarifą nei Lenkija. Tokį variantą pasiūlė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, teigiantis, kad tai leistų Lietuvai išlaikyti koncerną ir jo infrastruktūros plėtros šalyje rėmėjos poziciją.
Trečiadienį „Žinių radijui“ J. Olekas sakė, kad Lietuvai nereikėtų konfliktuoti su Lenkija ar stengtis ją pranokti. Jo teigimu, šalis galėtų nustatyti mažesnį viršpelnio mokesčio tarifą ir taip parodyti palaikanti naftos sistemų vystymą Lietuvoje.
Seimo pirmininko vertinimu, toks mokestis kartu galėtų tapti papildomu šaltiniu valstybės viešiesiems finansams.
Vis dėlto kol kas J. Olekas su „Orlen“ atstovais šiuo klausimu nesikalbėjo. Pasak jo, sprendimas dėl galimo mokesčio dar nėra priimtas, o bendras sutarimas, kaip elgtis, taip pat nepasiektas. Kai bus parengtas konkretus pasiūlymas ar priimtas sprendimas, su įmonės atsakingais pareigūnais galėtų kalbėtis Finansų ministerijos atstovai ar kiti pareigūnai.
Panašią poziciją išsakė ir koalicijos partnerės – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jis siūlo Lietuvos „Orlen“ viršpelnį apmokestinti tarifu, kuris būtų dvigubai mažesnis nei Lenkijoje.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau nurodė, kad vertinamas galimas šio mokesčio poveikis biudžetui. Skaičiavimai dar nėra galutiniai: pajamų gali apskritai nebūti, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.
Galimus naujus mokesčius „Orlen“ šiuo metu analizuoja prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Ministras pirmininkas taip pat yra sakęs, kad ketina šį klausimą aptarti su bendrovės vadovais.
Lenkijoje dėl „Orlen“ viršpelnio mokesčio kilo politinis konfliktas tarp Vyriausybės ir prezidento. Pirmąjį Vyriausybės pasiūlymą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.
