Atostogos viešbutyje, kuriame siūlomas maitinimas „viskas įskaičiuota“, daugeliui gali tapti ne poilsiu, o nuolatiniu valgymu. Tačiau dietistė Vaida Kurpienė sako, kad tokia kelionė nebūtinai turi baigtis persivalgymu – svarbu suprasti savo elgesio priežastis ir atostogų metu daryti geriausia, ką tuo metu leidžia situacija.
Laidoje apie mitybą skrydžių ir atostogų metu V. Kurpienė pasakojo, kad pati mėgsta „viskas įskaičiuota“ principą. Jai tai reiškia galimybę nevirti, rinktis iš skirtingų patiekalų, rasti tinkamo maisto visai šeimai, valgyti daugiau daržovių, troškinių ir įvairių baltymų šaltinių. Be to, galima laikytis savo valgymo ritmo, o ne derintis prie iš anksto nustatyto grafiko.
Dietistė atkreipė dėmesį, kad tokiuose viešbučiuose dažnai siūlomi ir sporto užsiėmimai. Todėl kelionėje ji neretai juda daugiau, valgo reguliariau, nesusiduria su buities rūpesčiais ir tokį poilsį vertina kaip galimybę pasirūpinti savimi.
Pasak jos, noras kuo daugiau prisivalgyti dažnai kyla ne iš tikro poreikio, o iš šeimoje ir visuomenėje perimto elgesio. Ankstesnės kartos patyrė maisto trūkumą, todėl net ir pasikeitus aplinkybėms perduodamas įprotis pirmiausia vertinti maisto kiekį, o ne jo kokybę. Žmogus neretai tiesiog automatiškai kartoja tai, ką matė savo šeimoje, nesvarstydamas, ar toks elgesys jam naudingas.
V. Kurpienė klientams, kurie klausia, kaip per atostogas nevalgyti visko iš eilės, siūlo ne drausti sau konkretų maistą, o klausti, kiek jo iš tiesų reikia ir ar valgymas teikia malonumą. Taip pat verta įvertinti, ar maistas ir alkoholis nėra vieninteliai kelionės malonumai. Pasak dietistės, išsiaiškinus tokio elgesio priežastį, jo pasekmės dažnai pradeda nykti savaime.
Žmonėms, kurie yra numetę svorio arba pakeitę mitybą dėl sveikatos, kelionės kartais kelia nerimą. Tokiu atveju ji pataria nesitikėti idealiai laikytis ankstesnio režimo, o konkrečioje situacijoje ir esant tam tikrai savijautai padaryti tai, kas įmanoma geriausia.
Ilgame skrydyje svarbu ne tik maistas
Ilgų skrydžių metu dietistė stengiasi dažniau atsistoti: nueina pasiimti vandens, pastovi ar kitaip pajuda. Ji taip pat visada į rankinį bagažą įsideda maisto, nes kelionėse gali nutikti įvairių netikėtumų.
Skrydis gali būti atidėtas, oro uoste viskas gali būti uždaryta, o laukti kartais tenka keturias valandas naktį. Panaši situacija pasitaiko ir anksti ryte atvykus į vietą, kai dar neveikia maitinimo vietos. Todėl V. Kurpienė su savimi vežasi sūrio, kartais duonos ir daržovių, kurias galima valgyti rankomis – morkų, agurkų bei pomidoriukų.
Ilgai skrendant ir kertant kelias laiko juostas, paros ritmas išsiderina, todėl ne visada aišku, ar dabar rytas, diena, vakaras ar naktis. Tokiu atveju dietistė labiau vadovaujasi alkio jausmu, o ne konkrečia valanda. Vis dėlto turėti maisto po ranka nereiškia nuolat užkandžiauti nuo įlipimo į lėktuvą iki išlipimo.
Skrydžio metu organizmo savijautą veikia ir kitos aplinkybės. Lėktuve oras yra labai sausas, keičiasi slėgis, todėl pakinta skonio receptorių veikla ir žmogus mažiau užuodžia. Kadangi uoslė sudaro 70 procentų skonio pojūčio, maistas gali atrodyti kitoks nei įprastai.
Ilgai sėdint suspaudžiami skrandis ir žarnynas, o dėl nejudėjimo sulėtėja ir žarnyno veikla. Dėl to gali pūsti pilvą, užkietėti viduriai, suprastėti virškinimas ar pablogėti bendra savijauta. V. Kurpienė pataria reguliariai atsistoti, gerti daugiau vandens, keisti sėdėjimo padėtį, atlikti tempimo pratimus ir tiesiog prasijudinti.
Pasikeitęs slėgis gali turėti įtakos ir širdies veiklai. Žmonės, stebintys ją įvairiais prietaisais, gali pastebėti streso požymių. Todėl keliaujant svarbu išlaikyti įprastą ritmą, išlikti ramiems ir kiek įmanoma pasirūpinti savimi: nepersivalgyti, nevartoti alkoholio bei gerti pakankamai vandens.
